LR nacionalinė darnaus vystymosi strategija

Darnus vystymasis – tai sąvokos, kurios jau dabar nuolat kartojamos ir dar bus labai dažnai minimos XXI amžiuje. Globalinis ekonominis augimas pasiekė tokį lygį, kad kiekybinis augimas veda prie destruktyvių padarinių, todėl labai aktualu, kad šis augimas išliktų tik kokybiškas. Darnaus vystymosi koncepcijoje bandoma suderinti ekonominio, ekologinio ir socialinio vystymosi sąveiką ir numatyti teisingą žmonijos vystymosi kelią.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, yra pasirinkusi darnaus vystymosi kelią. Pagrindinės šio kelio nuostatos buvo suformuotos 1992 m. Rio de Ženeire Jungtinių Tautų surengtoje pasaulio viršūnių konferencijoje priimtoje Deklaracijoje. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija ir suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes siekti visuomenės gerovės dabarties ir būsimoms kartoms. Tokia ilgalaike visuomenės vystymosi ideologija Lietuvoje turėtų būti remiamasi tiek rengiant visų ūkio šakų vystymo strategijas ir programas, tiek priimant bei įgyvendinant konkrečius sprendimus.  Darnus vystymasis yra visais aspektais neatskiriama mūsų verslo dalis. Mes siekiame suderinti ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio vystymosi tikslus, integruoti juos į kasdieninės veiklos sprendimus ir kurti vertę visoms suinteresuotoms šalims.    

XXa. mokslo ir technikos laimėjimai, atvėrę naujas žmonijos išlikimo nišas bei keleriopai padidinę galimybę veikti gamtą, tik dar labiau sustiprino iliuziją, kad gamtos išteklių potencialas yra neišsenkamas šaltinis vartojimo gėrybių gamybai didinti. Realus gyvenimas privertė suabejoti, ar iš tiesų pagrįstas teiginys, jog visuomenė ir žmogus neabejotinai eina pažangos keliu. Juk žmonijos materialinė gerovė buvo sukurta be saiko eksploatuojant gamtos išteklius ir sukeliant ekologines problemas bei didinant aplinkos riziką.

Darnus vystymasis gali padėti stabdyti karštligišką gamtos išteklių niokojimą, jei augimas peraugs į kokybinį lygmenį ir ekonominė plėtra bus suderinta su būtinumu išsaugoti gamtinę aplinką. Žmonija pastaruoju metu susiduria su esminėmis problemomis - ar išliksime rytoj, ar neatimsime iš būsimųjų kartų galimybės egzistuoti taip, kaip mes egzistuojame, ar nekuriame ateities, kurioje tokie žmonės, kokie esame mes, išnyks.