Kompleksinio verslo steigimas ir vystymas Lietuvoje Airijos pavyzdžiu

Temos aktualumas.
Verslo įmonės nepriklausomai nuo jų dydžio yra visuotinai pripažįstamos kaip ekonominio ir socialinio vystymosi plėtros variklis, o jų plėtra – būtina užimtumo ir tarptautinio konkurencingumo augimo prielaida. Lisabonos strategijoje įmonės, ypač mažos ir vidutinės, yra pavadintos atramos tašku, siekiant paversti Europos Sąjungą „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda“ (Lisabonos strategija).Verslo kūrimo ir vystymo klausymai šiuo metu aktualūs vis platesnei interesų grupei: verslininkams, vadybos ir ekonomikos specialistams, Vyriausybės atstovams, politikams. Aktualiausiu klausimu šioje diskusijoje laikomas kaip šiuo metu Lietuvoje sukurti tokią verslo aplinką, kuri skatintų verslininkus didinti gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų konkurencingumą. Ekonominis verslo vaidmuo reiškiasi kiekybiniu indėliu į ekonomikos augimą ir įtaka makroekonominiams rodikliams. Esminis šalies konkurencingumo veiksnys yra palankios verslo sąlygos. Verslo sąlygos yra tarsi šalies potencialas, kurį stiprinant galima pasiekti aukštesnį konkurencingumo lygį. Kitais žodžiais tariant, konkurencingumas tai ne tik verslo sąlygos, bet ir jų sėkmingas realizavimas. Verslo sąlygos apibūdina bendrą aplinką, kurioje veikia įmonė. Todėl labai svarbu besivystančioms šalims analizuoti stipria ekonomika ir geromis verslo sąlygomis pasižyminčių šalių praktika, kad būtų galima pritaikyti geros praktikos pavyzdžius. Airijos šalies ekonominio vystymosi pavyzdys suteikia puikią galimybę išanalizuoti verslo sąlygas ir sulyginti jas su Lietuvos, siekiant išskirti tuos veiksnius, kuriuos reikėtų tobulinti. Šiame dešimtmetyje pasirodė ne viena knyga apie Airijos sėkmės priežastis ir jos fenomeną. Nors nemažai autorių pabrėždavo ne tik vyriausybių nuopelnus, kuriant ekonomikos augimui palankią aplinką, bet ir sėkmės ar palankiai susiklosčiusių aplinkybių svarbą, tačiau atrodo, jog Airijos iškilimas į turtingiausių ES valstybių būrį galėjo prisidėti prie patikėjimo, jog šalis apsaugota nuo ekonomikos nuosmukių. Galbūt analogija ir nėra visiškai tinkama, bet atrodo, jog Lietuvoje nuo 2000 m. nuolat augant ekonomikai, daugelis politikų taip pat buvo patikėję, kad tai tęsis dar ilgai. Bent tiek, kiek reikia, kad būtų perrinkti. Šis pastebėjimas nėra vien į praeitį nukreiptas moralizavimas. Jis labai aiškiai rodo, kad valstybei norint ne tik išlikti esamoje padėtyje konkurencingumo ir gyvenimo kokybės atžvilgiu lyginantis su kitomis šalimis, bet ir pakilti aukštyn pagal įvairius rodiklius, ko siekia Pažangos strategiją rengianti Lietuva, reikia nuolat ir sutartinai stengtis. O sutarimo ir nuoseklumo Lietuvoje, švelniai tariant, trūksta.