Darnaus vystymosi rodikliai ir tikslai

Darnaus vystymosi ankstyvoji raida siejama su ekonominio augimo ir poveikio aplinkai santykiu, o jo ištakos siekia net 1980 metus, kai kelių organizacijų vardu buvo paskelbtas reikšmingas dokumentas - „Pasaulio apsaugos strategija“. Šiuo metu darnus vystymasis yra vienas iš reikšmingiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslų. Jungtinių Tautų Organizacija darnaus vystymosi procesą apibrėžia kaip vystymąsi, kuris leidžia tenkinti dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant galimybių ateinančioms kartoms tenkinti savuosius. Tam, jog būtų lengviau tenkinti dabartinius visuomenės poreikius bei suprasti šalies raidą ir padėtį, yra naudojami 3 rūšių darnaus vystymosi rodikliai: ekonominiai – apibūdinantys ekonominę ir darbo rinkos situaciją bei kainų pokyčius, kurie ypač svarbūs ekonomikos ir pinigų politikai (BVP, BVP vienam gyventojui, darbo našumas, turizmas, darbo užmokestis, darbo rinka, importuotų/eksportuotų prekių kainų indeksas ir t.t.), socialiniai - padedantys suprasti socialinę ir pragyvenimo lygio situaciją (nedarbo lygis, vidutinė gyvenimo trukmė, gyventojų užimtumo lygis, MMA, minimalus valandinis atlygis, vidutinis darbo užmokestis (VDU), bedarbių skaičius ir t.t.), aplinkosauginiai – padedantys užkirsti kelią aplinkos taršai ar bet kokiam kitam aplinkos blogėjimui (oro užterštumas, kraštovaizdis, miestų oro kokybė, miškų plotas, saugomų teritorijų plotas, gamybos atliekų kiekis ir t.t.). Šie darnaus vystymosi rodikliai - tai apibrėžiami ir įvertinami parametrai, kurių vertė ir kaitos kryptis atspindi konkretaus regiono ekologinio stabilumo raidą. Visi trys anksčiau minėti darnaus vystymosi komponentai – ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis turi vienodą svorį ir vieno iš komponentų ignoravimas gali sukelti pavojų bendrai darniam vystymuisi.

Šiame kontekste ypatingas dėmesys yra skiriamas darnaus vystymosi svarbai, kuri kasdien tampa vis aktualesnė. Ekonominėje srityje yra svarbiausia visomis ekonominėmis bei teisinėmis priemonėmis skatinti bei pagelbėti įvairių ūkio šakų darnų vystymąsi, tuo pačiu stengiantis padaryti kuo mažesnę žalą aplinkai. Socialinėje – kad kiekvienas šalies gyventojas, galintis ir norintis dirbti, turėtų galimybes savo darbu užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį bei jog būtų pasiektas tam tikras socialinis darnumas ir teisingumas. Aplinkosauginei sričiai pastaruoju metu skiriamas vis daugiau dėmesio ne vien dėl dabartinės klimato kaitos situacijos, tačiau ir dėl didėjančio žmogaus ir gamtos konflikto – kuris prasidėjo vis labiau urbanizuojant ir dirbtinai tobulinant aplinką iki tokio lygio, jog gamta tiesiog beveik nebesugeba atsikurti.

Šiame rašto darbe nagrinėjami darnaus vystymosi rodikliai bei aptariami darnaus vystymosi tikslai bei lyginami su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Darbo objektas: darnaus vystymosi rodikliai ir tikslai.

Darbo tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti darnaus vystymosi rodiklius bei tikslus.

Darbo uždaviniai:

• 
  

  Atskleisti darnaus vystymosi svarbą.

  
  


• 
  

  Įvertinus surinktą informaciją, aptarti darnaus vystymosi tikslus.

  
  


• 
  

  Išnagrinėti darnaus vystymosi rodiklius.

  
  


• 
  

  Remiantis turimais duomenimis ir lentelėmis apie darnaus vystymosi rodiklius, aptarti darnų vystymąsi Europos Sąjungoje.

  
  


• 
  

  Palyginti darnaus vystymosi rodiklius Lietuvoje ir kitose šalyse.

  
  

Darbo struktūra:

Pirmoje praktinio darbo dalyje „Darnus vystymasis” yra apžvelgiama darnaus vystymosi sąvoka ir kilmė.

Antroje praktinio darbo dalyje „Darnaus vystymosi rodikliai” yra aptariami konkretūs ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai rodikliai.

Trečioje praktinio darbo dalyje „Lietuvos darnaus vystymosi rodiklių palyginimas su kitomis ES valstybėmis“ pateikiamas darnaus vystymosi rodiklių palyginimas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Darbo tyrimai ir metodai:

Analizuojant darnaus vystymosi rodiklius bei aptariant darnaus vystymosi rodiklių tikslus, praktiniame darbe naudojome mokslinių literatūros šaltinių analizę, sintezę, informacijos klasifikavimą ir informacijos sisteminimą.

Svarbiausia naudota literatūra:

Praktiniame darbe daugiausia naudojome Lietuvos autorių mokslinius straipsnius, elektroninius išteklius, kolektyvines monografijas, susijusias su darniu vystymusi, jo rodikliais, tikslais.

Darbo struktūra ir apimtis:

Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 27 puslapių, įskaitant 1 lentelėje, 11 paveikslų. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 16 šaltinių.