Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Pasirinktų šalių palyginimas

Svarbus ekonomikos augimo faktorius yra produktyvumas. Formuojant produktyvumo sąvoką mokslininkai bandė aiškinti jo sampratą įvairiais būdais ir pateikė įvairių skirtingų sąvokų, tačiau dažniausiai produktyvumas buvo apibūdinamas kaip gautos produkcijos ir panaudotų išteklių santykis. Ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1998) yra pateikiamas toks produktyvumo apibrėžimas, kad tai pagamintas produktas, tenkantis vienam išteklių vienetui. Yra išskiriamos kelios produktyvumo rūšys kaip: bendrasis produktyvumas, kapitalo produktyvumas ir pridėtinės vertės produktyvumas.

Bendrasis produktyvumas tai matas, kuris gali įvertinti visus sunaudojamus išteklius gamyboje t.y. kapitalą, medžiagas, darbo jėgą. Norint palyginti visus šiuos naudojamus išteklius gamyboje, reikia jų sumą išreikšti bendru vertės matu, kaip pavyzdžiui, pinigais. Iš to seka, kad bendrasis produktyvumas yra lygus pagamintų vienetų skaičiaus santykiui su gamybos sąnaudomis.

Kita produktyvumo rūšis – kapitalo produktyvumas dar kitaip vadinamas kapitalo grąža. Jis matuojamas kaip pagamintų produkcijos vienetų skaičiaus santykis su bendrąja rinkos verte, reikalinga jiems pagaminti.

Taip pat dar viena produktyvumo rūšis – tai pridėtinės vertės produktyvumas. Jis matuojamas kaip pridėtinės vertės santykis su dirbtų valandų skaičiumi (arba dirbusių asmenų skaičiumi). Jau žinodami parduotos produkcijos vertę galima apskaičiuoti pridėtinę vertę, kurią pagamino kiekvienas darbuotojas.

Be to, remiantis Marco Holzero (1998) nuomone, produktyvumas yra ,,<...> santykis tarp išeigos (įvykdytų užduočių, paskirstytų produktų, suteiktų paslaugų) ir indėlio (atlikto darbo, panaudoto kapitalo, medžiagų, erdvės, energijos, sugaišto laiko ir t.t.)“. Produktyvumo didinimą ekonomistas suvokia kaip pageidautiną šio santykio kitimą.

Produktyvumas tai efektyvumo kriterijus, kuris apskaičiuojamas lyginant uždirbtus gautus išteklius su sunaudotais. Tam įvertinti yra keli būdai, tai vienfaktorinis ir dagiafaktorinis. Šie vertinimo būdai skiriasi tuo, kad pirmasis yra vertinamas naudojant vieną sąnaudų veiksnį (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos yra dirbtas valandų skaičius), o antrasis – naudojant grupę sąnaudų veiksnių (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos bus darbas, kapitalas ir kt.)

Darbo tikslas – nustatyti , kokie yra produktyvumo matavimo būdai, kodėl šaliai yra svarbus produktyvumas, bei palyginti pasirinktų šalių produktyvumo rodiklius.

Darbo uždaviniai:

• išsiaiškinti, kodėl reikia matuoti produktyvumo lygį;
• suprasti, kokiais būdais galime išmatuoti ne tik įmonės, bet ir valstybės produktyvumą;
• įsigilinti į keletą produktyvumo matavimo modelių pavyzdžių;
• išanalizuoti Lietuvos produktyvumą;
• išanalizuoti Švedijos produktyvumą;
• palyginti Lietuvos bei Švedijos produktyvumo lygius;
• nustatyti, kokie yra produktyvumo veiksniai;
• išanalizuoti produktyvumo lygio svarbą šalies ekonomikai.