Ekonominė globalizacija: Vokietijos ir Latvijos šalių analizė

Dabartiniame pasaulyje stebime vis spartėjančius integracijos ir globalizacijos procesus, kurie apima vis daugiau sričių, glaudesnius ryšius tarp valstybių, o taip pat nacionalinių ekonomikų didėjančią priklausomybę. Integracija ir globalizacija yra tarpusavy glaudžiai susiję, V. Pukelienė savo knygoje “Ekonominė integracija” (2008) rašo, kad kai kurie ekonomistai linkę tarptautinę ekonominę integraciją tapatinti su globalizacija: globalizacija yra integracija, kai liberalizuojant rinkas ekonominiai kaštai mažėja dėl transporto ir komunikacijų inovacijų. Chaotiškai, epizodiškai, kartais nuolat – globalioje erdvėje, absoliučios naudos principu vykstanti ir visapusiškai aprėpianti ekonomiką integracija pamažu suformuoja globaliąją ekonomiką. Daugeliu atvejų kategorija integracija vartojama nagrinėjant stiprėjančius erdvės ar regiono ryšius. Štai Europos Sąjunga – kaip labiausiai integruota regioninė ekonominė asociacija. Todėl šiame rašto ir išanalizuosime dviejų itin skirtingų ES narių – Vokietijos ir Latvijos – ekonominę integraciją, pasitelkiant plačiau pripažintą A.T. Kearney globalizacijos vertinimo metodologiją, apsiribojant viena iš sričių – ekonomine integracija.

Šio rašto darbo temos aktualumas šiandieniniame kontekste yra itin svarbus, kadangi darbe bus lyginama ekonomiškai viena pirmaujančių šalių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje, t.y. Vokietija, bei viena iš silpnesnių Europos Sąjungos narių – Latvija, kuriai kaip ir Lietuvai, tokį ekonominį išsivystymą kaip Vokietijos, teks vytis manoma ilgus dešimtmešius ar net šimtmečius, nes Vokietijos ekonomika taipogi nestovės vietoje, kol besivystančios šalys pasivys. Taigi, ne tik Baltijos šalių, bet ir daugelio pasaulio šalių siekiamybė – galinga ir integruota ekonomika kaip Vokietijos.

Darbo tikslas yra išanalizuoti dviejų minėtų šalių ekonominės integracijos lygį. Temai atskleisti bus naudojami tokie metodai kaip literatūros ir statistikos analizė, taip pat pasitelksime A.T. Kearney globalizacijos vertinimo metodologiją, kuri geriau padės išanalizuoti statistinius šalių duomenis.

Pirmoje rašto dalyje aptarsime globalizacijos bei ekonominės globalizacijos sampratas, antrojoje dalyje pateiksime statistinius šalių rodiklius, trečiojoje dalyje – lyginamoji analizė pagal A.T Kearney globalizacijos vertinimo metodologiją, apsiribojant ekonominės integracijos rodikliais.