Biodyzelinas: savybės, gamybos technologija ir tendencijos

Iškastinio kuro resursų mažėjimas, priklausomybė nuo naftą eksploatuojančių šalių, vis didėjanti aplinkos tarša bei griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir atliekų mažinimu, verčia šalis ieškoti alternatyvų, kurti ir gaminti ekologiškus degalus – biodegalus. Biodegalų gamyba skatina naudoti vietinius energijos išteklius, tuo sumažinant importuojamo iškastinio kuro vartojimą. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimas sumažina ūkio subjektų priklausomybę nuo mineralinių išteklių ir padeda išvengti pasekmių, susijusių su energijos aprūpinimo sutrikimais. Biodegalai yra iš biomasės gaminamas kuras, paprastai naudojamas kaip kuras transportui. Dyzelino ir benzino analogai biodyzelinas ir bioetanolis – labiausiai paplitusios biodegalų rūšys. Biodyzelinas paprastai gaminamas iš augalinių aliejų ar gyvulinės kilmės riebalų (Lietuvoje – iš rapsų aliejaus). Šiuo metu pasaulyje didžioji biodegalų dalis pagaminama iš maistinių kultūrų – javų, runkelių, sojų, cukranendrių, rapsų, palmių.

                      Biodyzelinas – augalinės ar gyvulinės kilmės riebalų esteris. Priklausomai nuo gamyboje naudojamo alkoholio rūšies – metanolio arba etanolio, jis vadinamas metilo arba etilo esteriu. Biodyzelinas naudojamas mišiniuose su tradiciniu dyzelinu, kur maksimalus leistinas biodyzelino kiekis gali būti 7% (pagal LST EN 590 standartą) arba grynas, bet automobilių varikliuose, kurie yra tam specialiai pritaikyti.

Europos Sąjungoje didžiausia biodyzelino gamintoja yra Vokietija, kiti stambūs gamintojai - Prancūzija, Italija ir Beniliukso šalys. Lietuvoje veikia dvi stambiausios biodyzelino gamybos įmonės: UAB „Rapsoila“  bei UAB „Mestilla“.