Darbo rinkos ekonometrinis modelis

Kiekybinės prognozės yra itin reikalingos, o valstybiniu mastu pats populiariausias būdas joms atlikti − ekonometriniai modeliai. Kuriant ekonometrijos modelius remiamasi ekonomikos, ekonometrijos ir matematinės statistikos mokslų žiniomis. Ekonominis modelis atskleidžia ne tik ekonomikos rinkų tarpusavio ryšius bet suteikia ekonominėms prognozėms suderinamumą ir vientisumą. Pagrindinis ekonometrinių modelių pranašumas yra tas, jog jų pagalba galima  ekonomikos visumos analizė.

Oficialia ekonometrijos, kaip atskiro mokslo atsiradimo data laikoma 1993 m., kai buvo įsteigta Ekonometrijos draugija.  Šiandien ekonometrijos mokslas suteikia galimybę atlikti realių ekonominių reiškinių kiekybinę analizę, pagrįstą šiuolaikine ekonomikos teorija ir naujausiais ekonometriniais duomenų analizės metodais.

Šiame darbe analizuojamas darbo rinkos ekonometrinis modelis ir jo pritaikymo galimybės Lietuvos darbo rinkos situacijos tyrimui. Tema aktuali, nes darbo rinką nusakančių ekonometrinių modelių bei jais grindžiamų konkrečių prognozių  stinga.

Darbo rinkos analizės reikšmę didina ir neigiami Lietuvos darbo rinkos reiškiniai. Ekonominės krizės metu Lietuvos ekonomika patyrė didžiulį smūgį, todėl nedarbo rodikliai iki šiol  išlieka aukšti. Nedarbas ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas. Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas. Greita infliacija dezorganizuoja visuomenės ūkinį gyvenimą, o aukštas nedarbo lygis sutrikdo socialinių procesų eigą visuomenėje. Su nedarbu siejama išaugusi jaunimo emigracija, kuri tampa didžiausia ilgalaike Lietuvos problema, todėl kuo tiksliau įvertinti ir numatyti tolimesnes šių kintamųjų tendencijas tampa vis svarbesniu uždaviniu.

Darbo objektas: darbo rinkos ekonometrinis modelis.

Darbo tikslas: išanalizuoti darbo rinkos ekonometrinį modelį.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti ekonometrinio modelio sampratą ir funkcijas;
2. Aprašyti darbo rinkos  ekonometrinio modelio struktūrą ir naudojamus makroekonominius rodiklius;

2.   Pateikti Lietuvos darbo rinkos  ekonometrinio modelio pritaikymo pavyzdį.

Darbo metodai: sisteminė lyginamoji moksli­nės literatūros analizė, atsklei­džiant darbo rinkos ekonometrinio modelio ir jo pritaikymo esmi­nius momentus.