Žmogiškojo kapitalo vaidmuo kaimo darbo rinkoje

Visuomenei žengiant į poindustrinį etapą, kaime vyksta esminiai socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai, atsiranda kiti veiklos sėkmės veiksniai. Europoje ir pasaulyje įsigalint žinių visuomenei, Lietuva verčiama kreipti išskirtinį dėmesį į žmogiškąjį kapitalą, kuris ne vieno mokslininko įvardinamas kaip svarbesnis už fizinį. Tapo aišku, kad ne pastarasis ar gamtos ištekliai yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys ekonomikos pažangą ir stabilią šalies raidą, o žiniomis turtinga visuomenė ir inovacijos. Žmogaus vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje auga kiekvieną minutę. Jis tampa pagrindiniu gamybos veiksniu. O tam, kad gamyba vyktų kokybiškai ir sklandžiai, reikalinga išsilavinusi, įgūdžiais ir gebėjimais pasižyminti darbo jėga.
Kaimo žmogiškųjų išteklių svarba deklaruojama ne viename Europos Sąjungos dokumente. Lisabonos strategija siekiama skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, kad kaimo gyventojų išsilavinimas atitiktų augančios ekonomikos poreikius. 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos tikslai – kaimo gyventojų kvalifikacijos, jų kompiuterinio raštingumo lygio kėlimas, žinių prieinamumo didinimas. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėmis kaimo vietovėse diegiamos mokslo naujovės, skatinamas gyventojų konkurencingumas rinkoje ugdant jų gebėjimus, įgūdžius ir verslumą, atnaujinant žinias. Strategijos „Europa 2020” tikslai – didinti užimtumą ir kelti švietimo lygį.
Žmogiškojo kapitalo formavimas ir nuolatinis jo kaupimas tampa pagrindiniu veiksniu, įtakojančiu individų konkurenciją darbo rinkoje. Nors žmogiškojo kapitalo problematika vis dažniau analizuojama mokslinėje literatūroje, tačiau tik nedidelė dalis mokslininkų, tarp jų S. Stoškus, D. Beržinskienė (2002), V. Gižienė, Ž. Simanavičienė, O. Palekienė (2012), M. Butkus, K. Matuzevičiūtė (2009), Ο. Βlanchard (2007), Ν. Τudorescu, C. Zaharia ir kt. (2010), P. Wonnacot, R. Wonnacot (1998), analizuoja žmogiškojo kapitalo reikšmę darbo rinkai.
Nors ir augantis, tačiau vis dar lyginant su miestu labai žemas kaimo gyventojų išsilavinimas, žemės ūkio gamybos efektyvumo didėjimas, dėl kurio išlaisvinta iš žemės ūkio darbo jėga susiduria su įsidarbinimo problema kituose sektoriuose bei kitose kaimo ekonominėse veiklose, sunkesnis žinių pasiekiamumas kaimo vietovėse įtakoja kaimo ir miesto darbo rinkų skirtumus. Čia ir išryškėja šios temos aktualumas ir grindžiant šio darbo problematiką nustatomas pagrindinis darbo tikslas.
Tyrimo objektas – kaimo žmogiškieji ištekliai.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti žmogiškojo kapitalo įtaką kaimo darbo rinkai.
Uždaviniai:
1) Išnagrinėti žmogiškojo kapitalo sampratą ir jo formavimosi ypatybes;
2) Išanalizuoti kaimo darbo rinkos struktūrinius pokyčius;
3) Išanalizuoti žmogiškojo kapitalo įtaką kaimo darbo rinkos struktūriniams pokyčiams.
Tyrimo metodai: nagrinėjant žmogiškojo kapitalo sampratą ir jo formavimosi ypatybes, naudota mokslinės ir dalykinės literatūros bei dokumentų analizė ir sintezė, sisteminimas ir apibendrinimas, remtasi užsienio ir lietuvių autorių moksliniais straipsniais; analizuojant kaimo darbo rinkos struktūrinius pokyčius, naudota statistinių duomenų ir mokslinės literatūros analizė, loginės analizės, palyginimo ir grafinio vaizdavimo metodai; analizuojant žmogiškojo kapitalo įtaką kaimo darbo rinkos struktūriniams pokyčiams, naudota dokumentų, dalykinės literatūros ir statistinių duomenų bei koreliacinė analizė.
Tyrimo laikotarpis – 2006-2011 metai.