Tiesioginių užsienio investicijų ekonometrinis modelis

Šių dienų pasaulyje intensyviai keičiamasi ne tik prekėmis, bet ir kapitalu. Kapitalas eksportuojamas ir importuojamas tarptautinių (užsienio) investicijų forma. Užsienio investicijos yra svarbus ekonomikos procesas, per kurį užsienio valstybinės ir privačios bendrovės bei įmonės investuoja į kitos šalies bendrovių kapitalą, technologijas ir inovacijas. Užsienio investicijos – tai užsienio kapitalas, įvežtas iš kitų šalių ir panaudotas investicijas priimančios šalies gamyboje arba veikloje, turinčioje kitą tikslinę paskirtį. Užsienio investicijos ypač svarbios šalims, kurių ekonomika mažiau išplėtota arba pereinamoji, nes jos gali tapti svarbiu šių šalių ūkio plėtros veiksniu. Užsienio kapitalas paprastati investuojamas tokiais pagrindiniais būdais: steigiant užsienio kapitalo įmones arba įmones dalinio dalyvavimo pagrindu; įsigyjant veikiančios įmonės kapitalo dalį arba visą įmonę; steigiant antrines įmones; įsigyjant teisę naudoti žemės ir gamtos išteklius ir pan.

Dažniausiai užsienio investicijos iš vienos šalies į kitą perkeliamos tiesioginių užsienio investicijų forma, taip sukuriant ilgalaikius bendradarbiavimo santykius tarp tiesioginio užsienio investuotojo šalies bei investicijas priimančios šalies. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) dažnai įvardinamos kaip vienas iš pagrindinių šalies ūkio plėtros ir ekonominio augimo veiksnių. Toks požiūris į tiesiogines užsienio investicijas diktuoja ir atitinkamą ekonominę politiką užsienio kapitalo atžvilgiu. Būtent, tiesioginės užsienio investicijos sukuria ilgalaikius susitarimus su užsienio valstybių investuotojais, kurie investuoja siekdami tikslo gaminti prekes ar teikti paslaugas bei taip uždirbti pelno. Beveik visos vyriausybės, nepriklausomai nuo jų politinės orientacijos, aktyviai vykdo politiką tarptautinio verslo atžvilgiu. Valstybės pasirinkta užsienio kapitalo intensyvinimo politika, taikomos priemonės tarptautinėms kompanijoms sudaro sąlygas, naudojant vietinę darbo jėgą, žemę ir kapitalą, integruotis į vietinę rinką, plėsti gamybą (Ginevičius, Šimelytė, 2011).

Tyrimo problema: kaip kito tiesioginės užsienio investicijos 2002 – 2012 metais ir kokią įtaką šiam kitimui turėjo pasirinkti veiksniai?

Tyrimo objektas – tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.

Tyrimo tikslas: atlikti tiesioginių užsienio investicijų nuo 2002 metų iki 2012 metų ekonometrinę analizę ir pateikti tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje prognozę.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų kitimą Lietuvoje nuo 2002 metų iki 2012 metų.
2. Išanalizuoti veiksnius, kurie daro įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje.
3. Sudaryti tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje ekonometrinį modelį.
4. Apskaičiuoti pagrindinių veiksnių charakteristikas.
5. Patikrinti hipotezes apie vidurkių ir dispersijų lygybes.
6. Identifikuoti tiesinės regresijos lygtį.
7. Pateikti tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje prognozę.

Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš penkių skyrių. Pirmame skyriuje trumpai aptariamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir jų reikšmė šalies ekonomikai. Antrajame apžvelgiama TUI kaita Lietuvoje 2002 – 2012 metais ir analizuojami šio laikotarpio TUI duomenys. Trečiame skyriuje analizuojami pasirinkti veiksniai, turintys įtaką TUI. Ketvirtame skyriuje pateikiamos pagrindinės TUI duomenų charakteristikos: koreliacijos koeficientas, pasikliautinieji intervalai, hipotezės. Paskutiniajame skyriuje sudaromas ekonometrinis modelis ir pateikiama prognozė ateinančiam laiko momentui. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Rašant darbą, remtasi 10 literatūros šaltiniais.