Jaunimo požiūris į kriminalines naujienas

Temos aktualumas

Lietuvos žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien. Pastebima, kad net tokios nelaimės, kaip, pavyzdžiui, medžio užvirtimas ant automobilio vadinamas kriminalu. Taip pat, viešojoje erdvėje diskutuojama, kad žiniasklaida iškreipia realią krimogeninę situaciją. Kalbant apie kriminalinių pranešimų įtaką visuomenei, svarbu paminėti, jog žiniasklaida čia turi didžiausią vaidmenį, kuri kuria vienokią ar kitokią žmonių nuomonę. Todėl čia itin svarbu atlikti išsamų tyrimą, kuris įvertintų ar kriminaliniai pranešimai yra pakankamai informatyvūs, ar žmonės tuo pasitiki, išsiaiškinti svarbiausius trūkumus ir pateikti kritišką vertinimą bei rekomendacijas, kokiais būdais ir kokias priemones pasitelkiant galima pagerinti esamą situaciją.

Temos naujumas

Žiniasklaida šiuolaikinėje visuomenėje tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Apie kriminalinių naujienų pateikimo kokybę ir patikimumą atliekami įvairūs tyrimai, projektai.  Pirmuoju ir svarbiausiu tyrimu bene iki šiol gali būti laikomas, šiam darbui naudotas,  sociologo Aleksandro Dobrynino 1997-1999 metais atliktas kompleksinis viešojo kriminologinio diskurso tyrimas „Nusikaltimai, žiniasklaida ir viešoji nuomonė Lietuvoje“. Kriminalinių naujienų atveju minėtame A. Dobrynino tyrime 80 proc. apklaustųjų tokią informaciją gauna iš spaudos ir 97 proc. - iš televizijos.

2008 m. Vytauto Didžiojo Universiteto viešosios komunikacijos studentė Kamilė Pocevičiūtė savo magistro darbe atskleidžia nusikalstamo įvykio komunikavimo aspektus iš žiniasklaidos bei teisėsaugos institucijų perspektyvų, apžvelgia žiniasklaidos ir visuomenės santykį, atlieka tyrimus, siekiant įvertinti žmonių pasitikėjimą kriminalinėmis naujienomis. 2009 m. Vilniaus Universiteto komunikacijos mokslų magistro studijų studentė Justė Radzevičiūtė savo darbe atlikdama tyrimus aiškina kaip auditorija supranta ir vertina kriminalines naujienas, analizuoja konkrečios tematikos kriminalinius tekstus ir įvertina jų poveikį, pateikia kriminalinių naujienų traktavimo ypatybes Lietuvoje.

Nors tyrimų apie kriminalines naujienas ar kriminalinį diskursą galime atrasti visai nemažai, mūsų darbo naujumą lemia tai, jog orientuosimės į tikslinę visuomenės grupę – jaunimą. Naujas aspektas tokiame tyrime padės dar labiau įsigilinti į šią problemą ir bus naudingas pateikiant naujausią informaciją.

Mokslinė problema: kaip jaunimas vertina kriminalines naujienas Lietuvos žiniasklaidoje?

Tyrimo objektas  – jaunimo požiūris. Tikslas  – išanalizuoti jaunimo požiūrį į kriminalines naujienas bei atskleisti jų vertinimą žiniasklaidoje.

Uždaviniai:

• Išsiaiškinti žiniasklaidos funkcijas, informuojant visuomenę apie nusikalstamus įvykius;
• Aptarti visuomenės domėjimosi kriminaliniais pranešimais priežastis;
• Pabandyti apžvelgti realaus nusikalstamumo situacijos neatitikimo žiniasklaidoje priežastis;
• Sužinoti kaip jaunimas vertina kriminalinių naujienų pateikimą Lietuvos žiniasklaidoje.

Hipotezės:

• Jaunimas pasitiki kriminaliniais pranešimais žiniasklaidoje;
• Jaunimas mano, kad pranešimai yra objektyvūs;
• Jaunimas aktyviai domisi kriminalinėmis naujienomis Lietuvoje.

 Tyrimo metodai :

1. Literatūros analizė
2. Kiekybinis tyrimas (internetinė apklausa).
3. Statistinė tyrimo duomenų analizė.