Mokinio pedagoginė psichologinė charakteristika

Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę bei psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologai tyrinėja žmonių tarpasmeninius santykius bei paskirus individus. Gelmių psichologai nagrinėja pasąmonę. Psichologijos tikslas – aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios elgsenos ypatybes. Šiuolaikinė psichologija apima įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis, todėl diferencijuojasi į atskiras šakas/disciplinas, kurios skiriasi tyrimo objektu, metodais, rezultatų pritaikymo sferomis.

Pedagoginė psichologija – tai mokslas apie tas mintis ir elgesį, kurie susiję su mokymu ir mokymusi, ypač mokykloje, nagrinėja mokymo ir mokymosi klasėje procesus.  Pedagoginė psichologija   tiria psichologinius žmogaus ugdymo ypatumus, mokymo ir auklėjimo bei mokymosi ir saviauklos psichologinius dėsningumus (pvz., santykiai tarp mokinių ir mokytojų; mokymo metodų ir priemonių efektyvumo psichologinės sąlygos).

Pedagoginė psichologija kelia sau keletą uždavinių:

1)  kaip  reikia mokyti, kad vaikai suprastų  ( paskaitų ir aiškinimo metodai);

2) mokytojas skatina mokinius atskleisti tai, kas juose yra geriausia – ekspektacijos (laukimo, tikėjimo) efektas, ( intelektas ir mokymas per pamokas);

3) mokinio kaip žmogaus supratimas ( mokinio pažinimas ir asmenybės vystymasis bei   individualus mokymas ir atvirasis ugdymas);

4) mokinių savigarbos ugdymas ( išmokimas ir mokymas);

5) harmoningumo, humoro ir entuziazmo įtaką mokymuisi  (mokymo metodai ir jų taikymas);

6) sąžiningumas (testavimas ir vertinimas);

7) mokytojai sudaro sąlygas jausti atsakomybę už savo mokymąsi (išmokimas ir motyvacija).

Pedagoginė psichologija padeda spręsti problemas mokytojams ir tiems, kurie moko ir auklėja. Ji kartais pateikia tiesioginį sprendimą, dažniausiai padeda rasti dalį sprendimo, pateikia bendrus principus. Pedagoginė psichologija tarnauja mokymui kaip fundamentali (tvirta, patvari, solidi, svarbi) disciplina. Ji paaiškina daug praktinių ugdymo dalykų ir pateikia svarbių minčių apie mokymąsi ir apie šeimos komercinės bei gamybinės veiklos, visuomenės įtaką mokymuisi.

Šio darbo tikslas – geriau pažinti mokinio asmenybę, jo individualybę, išmokti rinkti elgesio faktus, tobulinti stebėjimo, pokalbio, natūralaus eksperimento ir kitų metodų taikymo įgūdžius, apibendrinti surinktą medžiagą , daryti pagrįstas išvadas, tikslinčiau naudoti individualaus poveikio būdus.

Darbo uždavinys – atlikti pradinuko pedagoginę psichologinę charakteristiką.

Darbo tikslai: nustatyti tiriamo vaiko charakterio tipą, atlikti asmenybės ir psichinių pažinimo procesų analizę.

Darbo apimtis 9 lapai.