Atvejinių kirtimų ekonominė vertė

Labiausiai paplitęs pagrindinių kirtimų būdas Lietuvoje -  plyni kirtimai, tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja ir dažniau taikomi neplyni pagrindiniai kirtimai, ypač taip vadinami atvejiniai kirtimai. Tai tokie kirtimai, kai subrendęs medynas nukertamas ne visas iš karto, o iš pradžių jis praretinamas taip, kad po likusius augti medžius patektų daugiau šviesos ir susidarytų kuo geresnės sąlygos savaime želti naujiems medeliams, iš kurių vėliau bus formuojama nauja miško karta. Praėjus dažniausiai 5-10 metų, šis jau praretintas medynas vėl kertamas, o tokie „kirtimo atvejai“ kartojami iš viso 2-3 kartus per 10-20 metų. Tinkamai parinkti ir atlikti atvejiniai kirtimai taip pat turi privalumų: miško kartų pasikeitimas artimesnis natūraliam gamtiniam procesui, sutaupytos lėšos miško atkūrimui.

Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Vykdant šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas. Atvejiniai kirtimai gali būti ekonomiškai efektyvūs, jeigu: yra tikslinių medžių rūšių savaiminis atžėlimas prieš arba tuoj po pirmojo kirtimų atvejo, jeigu iš II ardo suformuojamas naujas medynas, jei vykdomi ilgalaikiai atvejiniai kirtimai po pirmo atvejo suformuojant medyną iš dar nebrandžių medžių, iškertamos brandžios drebulės medynuose, kurių dėl šliejimo dabar plynai kirsti negalima. Atvejiniai ir kiti neplyni pagrindiniai kirtimai mažiau pakeičia dirvožemio fizikines savybes, todėl yra daug palankesni vandens apsauginių miško savybių išsaugojimo požiūriu (Karazija, Vaičiūnas, 2000).