Darbo ištekliai žemės ūkyje bei jų naudojimo ekonominis įvertinimas

Prieš dvidešimtmetį Lietuvai atsikračius sovietinės Rusijos okupacijos ir susigrąžinus nepriklausomybę, visose srityse prasidėjo naujas vystymosi etapas. Naujai atgimusi valstybė keitėsi ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, buvo pereita iš centralizuotai valdomos (arba planinės) į rinkos ekonomiką. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti nepilnu pajėgumu, buvo pradėtos mažinti darbo vietos, daugėjo bedarbių. Šalies žemės ūkyje susiklostė kritinė situacija, ypač darbo išteklių panaudojimo srityje.
Socialistinis valdymas Lietuvoje suformavo savitas kaimo ir jo gyventojų vystymosi tendencijas, kurios turėjo ryškias pasekmes, tokias kaip didelis gyventojų skaičius kaime bei aukštas nedarbo lygis. Išryškėjo skirtumai tarp rinkos ekonomikos reikalavimų ir praeityje vyravusių ūkio ypatumų. Anksčiau buvęs visiškas užimtumas žemės ūkyje tapo augančia bedarbyste. Kaime buvo susiklostę priešingi rinkos ekonomikai santykiai: neieškoma gamybos efektyvinimo priemonių, nereikia galvoti, ką gaminti ir kur realizuoti, viskas buvo suplanuota „iš aukščiau“. Po nepriklausomybės atkūrimo kolūkiai buvo arba suardyti, arba perorganizuoti į žemės ūkio bendroves. Mąstymas, likęs iš sovietinių laikų, kaimuose žymiai sumažėjęs gyventojų skaičius pradėjo griauti Lietuvos žemės ūkį, kurį dabar atstatyti turėtų naujus ūkius bei naujas darbo vietas kuriantys ūkininkai. Tačiau neturint pakankamo finansavimo, žemės ūkio veikla gali būti ne tik ne pelninga, bet kartais ir nuostolinga.
Darbo išteklių žemės ūkyje naudojimas yra labai svarbi bendro užimtumo sudėtinė dalis, kuri atspindi ekonomines, socialines, politines bei kitas problemas Lietuvos vystymesi. Gyventojų užimtumas ir bedarbystė turi tiesioginę įtaką šalies ūkio ekonomikai ir jos augimo tempams. Čia išryškėja šios temos aktualumas, kurį dar labiau galima pabrėžti teiginiu, jog žmogaus darbas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, be kurių kapitalas ir žemė negali dalyvauti gamybos procese.
Tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos darbo išteklių panaudojimą šalies žemės ūkyje.
Uždaviniai:
1) išnagrinėti darbo išteklių žemės ūkyje sąvoką bei jų panaudojimo ypatumus;
2) išanalizuoti pagrindinius darbo išteklių naudojimo Lietuvos žemės ūkyje ypatumus;
3) numatyti darbo išteklių perspektyvas Lietuvos žemės ūkyje.
Tyrimo objektas – darbo ištekliai Lietuvos žemės ūkyje.
Tyrimo metodai ir būdai - dalykinės ir mokslinės literatūros, teisės aktų, statistinių ir empirinių duomenų analizė ir sintezė, sisteminimas ir apibendrinimas, palyginimo ir grafinio vaizdavimo metodai.
Nagrinėjamas laikotarpis – 2006-2010 metai.