Atvejinių kirtimų ypatumai Kauno miškų ūrėdijoje

Pirmieji eksperimentiniai atvejiniai kirtimai buvo atlikti 1958 metais šiaurės rytų Viskonsino miškuose bei pietinėje Mičigano dalyje (Godman et al., 1973).  Nuo XIX amžiaus pradžios atvejiniai ir atrankiniai kirtimai smarkiai plito ir keitė plynuosius. Vidurio Europoje šiais kirtimais jau paruošiama apie pusė visos iškertamos medienos (Juodvalkis, 2006).

Suomijoje plačiai ir sėkmingai taikyta savotiška atvejinių kirtimų forma: neugdytuose medynuose vykdomi paruošiamieji kirtimai, susidarant pomiškiui kertama intensyviai (pagrindiniai kirtimai) ir paliekama 150-250 geriausių medžių dėl apsėjmo, kurie vėliau, pomiškiui augant, nukertami. 

Miško kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkinių priemonių (Juodvalkis, 2007). Kiekviena kirtimų rūšis turi savitą poveikį miškui, skirtingai veikia miško atkūrimą ir palikto medyno formavimosi eigą (Juodvalkis, 2006).

Šiauriniuose kraštuose, kur gausu miško išteklių, pavyzdžiui, Rusijoje, atvejiniai kirtimai sudaro tik apie 5% pagrindinio miško naudojimo apimties (Cеннoв, 2005). Atvejiniai kirtimai Lietuvos miškuose didžiausią apimtį buvo pasiekę praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje (Maslinskas ir kt., 2002).

Priklausomai nuo medžių atrinkimo kirtimams principo, t. y. ar kirstini medžiai atrenkami visame plote, ar tik jo dalyje, atvejiniai kirtimai gali būti tolygieji ir grupiniai. Taikant tolygiuosius atvejinius kirtimus, kirstini medžiai atrenkami tolygiai visame plote, o taikant grupinius atvejinius kirtimus medžiai iškertami tam tikromis grupėmis, paprastai vietose, kur susitelkęs pomiškis. Kitais kirtimų atvejais susidarė lizdai plečiami.

Pagal trukmę atvejiniai kirtimai skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikiais kirtimais medynas iškertamas per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 20 metų, o ilgalaikiais – per 30-40 ar net daugiau metų.

Per ilgalaikę atvejinių kirtimų praktiką susiformavo daug atvejinių kirtimų metodų. Žinomiausi bei taikomi ar taikytini Lietuvoje šie tipai: tipiški, supaprastintieji, grupiniai, ilgalaikiai atvejiniai kirtimai. Supaprastintiems atvejiniams pagrindiniams miško kirtimams priskiriami ir dviejų atvejų atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio (Miško kirtimų taisyklės, 2011). Atvejinių kirtimų metu padaryta žala naujai medyno kartai yra didelė problema, ypač kertant paskutinį atvejį. Todėl būtina atsakingai taikyti šią ūkinę priemonę, bei nepažeisti vyraujančio pomiškio ar antrojo ardo (Demir, 2010).