Ekologiškų kmynų rinka ir analizė

Aliejinių augalų grupė – populiarėjantys augalai ekologiniuose ūkiuose. Šios augalų žaliavos ir sertifikuotos sėklos paklausios Vakarų Europos šalyse.

 Per praėjusius trejus metus Europos ekologiniai ūkiai nesugebėjo patenkinti maisto ir pašarų pramonės kmynų, linų, kanapių, sojų, rudųjų garstyčių žaliavomis. Aukštos žaliavų kainos vis daugiau sudomina žemdirbius auginti šiuos augalus.

Tradiciškiausias tarp augintojų augalas – kmynai. Lietuvoje ekologiniuose ūkiuose gaunamas 500-700 kg/ha sėklų derlius. Atsiranda naujos auginimo technologijos, kai kmynai tampa įsėliniu augalu. Mūsų šalies kmynai vertinami Europoje dėl sukauptų eterinių aliejų (UAB „Agrolitpa“, 2018).

Paprastieji kmynai (Carum carvi L.) – salierinių šeimos (Apiceae Lindl.) aromatinis augalas, kurio sėklose yra nemažai eterinio aliejaus (Maročkienė, 2003).

Tai 30-100 cm aukščio, medingas, dvimetis, vienmetis arba daugiametis žolinis augalas. Sulaukėję arba kultūriniai kmynai išplitę visoje Europoje, Azijoje, išskyrus šiaurinius rajonus ir Pietų Aziją, Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje natūraliai auga pievose, miškų aikštelėse, pagrioviuose (Pugžlienė, 2004).

Kaip teigia Baranauskienė (1995), kmynas – vienas iš seniausių prieskoniams vartojamų augalų. Taip pat kmynų sėklos plačiai vartojamos farmacijos pramonėje.

Savarankiško darbo tikslas: pagilinti ekologiškų produktų ir jų kokybės dalyko žinias, ugdyti supratimą apie ekologinių produktų kokybės ypatumus.

Savarankiško darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ekologiškų kmynų įtaką visuomenės gyvenimo kokybei.
2. Aprašyti ekologinių kmynų kokybinius reikalavimus ir ženklinimą.
3. Išnagrinėti ekologiškų kmynų kokybę ir jų gerinimo priemones.