Triušių auginimo, taikant ekologinę aplinką tausojančią technologiją, analizė

Triušininkystė yra viena iš seniausių gyvulininkystės šakų. Romėnai juos veisė daugiau kaip prieš 2000 metų, Į Lietuvą XV amžiuje triušius atvežė vienuoliai ir augino pasninkui.

Šiandien pasaulio rinkoje triušienos trūksta, o Lietuvoje konkurencijos triušininkystės rinkoje praktiškai nėra. Lietuvoje veikia 7 dideli triušių ūkiai, tačiau didelių pramoninių fermų galėtų būti ir daugiau. Triušininkystės verslas yra remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP), įgyvendinant Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, taip pat gali gauti ES paramą triušininkystės verslui plėtoti.

Lietuvos VšĮ „ Ekoagros“ vienas iš veiklos tikslų yra ekologinių žemės ūkio kilmės produktų gamybos ir tvarkymo sertifikavimas bei pagalbinių medžiagų, skirtų ekologinei gamybai, atitikties patvirtinimas.

Ekologinės triušininkystės krypties veikla ir jos plėtojimas gali duoti didelę naudą ne tik šalies vidaus rinkai, bet ir eksportuoti produkciją į kitas šalis, nes triušiena yra itin vertinama ir yra tris kartus brangesnė už viščiukų broilerių mėsą. Triušių skerdenos išeiga yra didelė (55 proc.), mėsa balta, švelni ir minkšta. Šių gyvūnų mėsos kokybė priklauso nuo veislės, šėrimo būdo ir auginimo sąlygų.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti triušių ekologinę aplinką tausojančią auginimo technologiją.