Kraštovaizdžio teritorinio vieneto ekologinio stabilumo laipsnio pokyčių vertinimas

Natūralios teritorijos – ekologinio stabilumo pamatas. Ekologinio stabilumo samprata užima svarbią vietą tiek fundamentiniuose, tiek taikomuosiuose tyrimuose. Stabilumas yra daugialypė sąvoka, kuriai būdingos skirtingos savybės.

Užsienio valstybėse taip pat garsiai yra diskutuojama šia tema, kadangi didžiausia pasaulinė problema yra biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio ekologinio stabilumo išsaugojimas, labai reikšmingas laipsniškas buveinių degradavimas ir nykimas. Slovakijoje buvo sukurta teritorinė ekologinio stabilumo sistema, kurią paskatino nuolat kintanti pasaulinių sąlygų kontekste sveika ekosistema ir jos išsaugojimas. Sistemos tikslas yra sustiprinti ekosistemos ir kraštovaizdžio biologinę įvairovę atsižvelgiant į dabartines tendencijas (Kočicka ir kt., 2018).

Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklė, kraštovaizdžio stabilumas bei jo vizualinė, o kartu ir žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybė būtų neprognozuojama, jei gyvenamųjų sistemų ir komunikacijų vystymas ir plėtra vyktų neplanuotai, neatsižvelgiant į aplinkosauginius prioritetus ir apsaugos režimą, nederinant saugojimo su naudojimu. Tikimasi, kad bendrojo plano sprendiniai turės teigiamą ilgalaikį poveikį kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės didinimui, vandens ir oro kokybės gerinimui, efektyviam ir subalansuotam teritorijos turistiniorekreacinio potencialo panaudojimui.