Feminizmas lietuvių ir užsienio literatūroje

ĮVADAS

         Sakoma feminizmas egzistavo visais laikais: nuo pirmųjų religijų, kuriose buvo garbintos Deivės, Matriarchato iki XIX a. organizuoto feminizmo ir šių laikų feminizmo. Dėl pačio feminizmo įvardijimo ir sąvokos ilgai diskutuota, bet būtų galima apibrėžti, jog feminizmas tai -  visuomeninis, politinis judėjimas, kurio tikslas yra pasiekti, kad moterys turėtų visas politines, socialines ir ekonomines teises, bei galimybes, lygias vyrų teisėms.

     Lietuvoje feminizmas, kaip organizuotas judėjimas prasidėjo XX a. pr. Kai 1907 m. rugsėjo 27d. Kaune prasidėjo I moterų suvažiavimas. Jame dalyvavo visas intelektualinis to meto moterų elitas - rašytojos G. Petkevičaitė - Bitė, S. Kymantaitė - Čiurlionienė, O. Pleirytė - Puidienė, J. Žymantienė - Žemaitė, M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana, C. Leonienė, F. Bortkevičienė, L. Didžiulienė.

 Tai, kad feminizmą pradėjo organizuoti moterys rašytojos, nulėmė, kad didžioji dalis  Lietuvių autorių- moterų literatūros įgavo feministinį atspalvį. Žinoma, tai neprimena radikaliojo feminizmo, kuriame kartais kalbama apie pasaulį be vyrų. Tai arčiau liberaliojo feminizmo, kuris daugiau dėmesio skiria moteriškumo pradui, skatina mokytis iš senųjų religijų, kur moterys buvo garbinamos, kaip deivės. Žemaitės kūryboje paliečiama sunki moters buitis ir kančia.

Liberalusis feminizmas egzistavo XX a. moterų ir net vyrų autorių literatūroje. Tačiau daug kas pasikeitė XXI a. “Pop” literatūroje tiesiog apstu pseudo mokslinės literatūros apie moteris, patarimų santykių, šeimos klausimais, visiškai neatsižvelgiant į moteriškąjį pradą. Tai daugiau vakarietiškojo radikaliojo feminizmo įtaka, kurio dėka dabar turime situaciją, kurią ir pačios feministės apibrėžė, kaip “moterys norėdamos sau pagelbėti, iš tiesų pakenkė”. Moterys ėmė darytis abortus, naudoti kontracepciją, dirbti daugiau nei pajėgia, taip visiškai išdarkydamos, netik savo vidinį pasaulį, bet ir jų vyrų bei vaikų.