Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje

Jau Apšvietos - „proto amžiaus“ - laikotarpio filosofai iškėlė prigimtinės žmonių laisvės ir lygybės idėją, tačiau kintančios gyvenimo sąlygos lėmė tai, kad kinta ir požiūris į silpnesniuosius ar likimo nuskriaustus žmones. Dorovinių visuomenės normų neatitinkantis žmogus kitų gali būti nesuprastas, paniekintas ar nematomas. Vis dėlto tokių žmonių vaizdavimą literatūroje pasirinko lyrinės psichologinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas savo kūriniuose aprašydamas paprastų žmonių, atsidūrusių visuomenės paribyje gyvenimus ir tokią padėtį lėmusias aplinkybes, o rašytojas, poetas Jurgis Kunčinas romane „Tūla“ atskleidžia, kad individas gali sąmoningai pasirinkti atstumtojo, visuomenės nepripažintojo vaidmenį - tai jo protesto forma. Abiejų rašytojų kūrinių epicentruose atsiduria visuomenės paribio žmogus ir jo jausena.

                      XIX a.-XX a. sandūroje gyvenusio realisto Jono Biliūno kūriniai atskleidžia jautrų kūrėjo požiūrį į visuomenės atstumtuosius ir liudija siekį juos suprasti. Vienų kūrinių veikėjų likimus nulėmė istorinės aplinkybės - apysaka „Liūdna pasaka“ atskleidžia 1863 metų sukilimo padarinius, tačiau pirmoje vietoje atsiduria veikėjų išgyvenimai. Petras Banys išeina pas maištininkus dėl laisvės, lygybės ir žemės - toks kilnus poelgis parodė, kad žmonių sąmonėje šeimos laimė neatsiejama nuo tautos gerovės, tačiau  Jonas Biliūnas talentingai atskleidžia suluošintus kitų likimus - Petro žmonos Juozapotos jauseną. Dar prieš išvysdama pakartą savo vyrą, moteris ištaria lemtingą klausimą: „Ar nežinai, tamsta, kur mano Petriukas?“ „Pagijo kūnas, bet ne dvasia“ - pasakotojo balsas leidžia pažvelgti į žmogaus dvasios gelmes. Žvaigždžių-akių motyvas parodo kenčiančią žmogaus sielą - kadaise švytėjusios Juozapotos akys dabar tarsi užgesusios žvaigždės. Savo atstumiančia išvaizda ir nuolat kartojamu klausimu, kur dingo Petriukas (galima aliuzija ir į įsčiose mirusį vaiką), veikėja gąsdina poilsiautojus, šie jai numetė skatiką tikėdamiesi atsikratyti moterimi.