Šiaulių miesto gyventojų žinios apie sveiką gyvenseną

Problemos aktualumas. Visais laikais, o ypač pastaruoju metu, sveikatingumo terminas bene vienas labiausiai paplitusių diskutuojant apie sveikatą. Kiekvienas žmogus turi savitą požiūrį į sveikatą, kuris ir lemia, kaip ja rūpinamasi. Tas rūpinimasis priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo charakterio savybių ir auklėjimo, nuo finansinės iki šeimyninės padėties (Jankauskas, 2015). PSO duomenimis, žmogaus sveikata 40–60 proc. priklauso nuo gyvensenos, 30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos apsaugos. Kiekvienas žmogus gimimo metu įgyja tam tikrą sveikatos potencialą, kurį jis turi stiprinti visą gyvenimą arba gali jį ir susilpninti (Laurinskaitė ir kt., 2013).

Kiekvienas žmogus, vertindamas savo gyvenimo kokybę, pirmiausia pabrėžia savo sveikatos būklę. Tačiau sveikata yra ir visuomeninė vertybė. Kuo sveikesnė visuomenė, tuo turtingesnė valstybė. Tačiau šiuo metu pastebima itin prasta žmonių sveikatos būklė, kuriai įtakos turi  lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimas ir šių ligų atsiradimą nulėmė nesveika gyvensena, kurią sudaro: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas. (Vaitkevičius, 2012). Ši tendencija ryškiausiai pastebima tarp jaunuolių. Jaunuoliai mažai domisi savo sveikata, nes jiems atrodo, kad visą gyvenimą bus sveiki ir gyvens amžinai (Vaištarienė, 2012). Bet, deja, taip tikrai nebus, nes jeigu nepuoselėsime savo sveikatą tai ji mums po kiek laiko atkeršys dvigubai. Kitame mokslo informacijos šaltinyje teigiama, jog moksleiviai nesugeba prisitraukti prie skersinio nė vieno karto, o į universitetus ateina fiziškai silpnai išsivystęs jaunimas, dažnai turintis darbingumą mažinančių sveikatos sutrikimų (Dadelo, 2015).

Norint pakeisti nesveiką gyvenseną reikia lipti laiptukais palengva link sveikos gyvensenos. Kaip Pauliukevičius (2015) teigia, užtenka tik vieno žingsnio į priekį ir nustebsite, kaip toli būsite po mėnesio. Keisti gyvenimo būdą reikia nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, kiekvieną rytą pavalgyti sveikus pusryčius, per dieną valgyti ne du tris kartus, o penkis, gerai išsimiegoti, bent valandą pasportuoti ir svarbiausia – vyti šalin negatyvias mintis (Juškevičienė, 2015). Tačiau, yra ir kiti būdai kaip reikėtų keisti sveiką gyvenseną, kuriuos pateikia Holford‘as (2013). Šis autorius išskiria 6 žingsnius sveikatingumo link ir juos sudaro: ypatingas energijos šaltinis (cukraus atsisakymas), virškinimo suderinimas (virškinimo sistemos išvalymas ir suderinimas), tinkama hormonų pusiausvyra (išlaikomas hormonų balansas), išsivalymas nuo toksinų (detoksikacija), imuninių galių stiprinimas (imuniteto stiprinimas), pagerinti savo sveikatą ir nuotaiką (išmokstama sveikai gaminti ir valgyti).

Deja, kad ir kaip būtų gaila, bet visuomenės nuomonė apie sveiką gyvenseną, kaip vieną svarbiausių vertybių, formuojasi pakankamai lėtai. Visuomenė turi būti šviečiama informatyviai, kad sveika gyvensena išliktų vertybė. Taip pat turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į visuomenės sveikatos specialistus, jie turi būti sektinas pavyzdys visuomenei, skatinantis imtis priemonių keičiant gyvensenos neigiamus įpročius (Valienė, 2012).

Apibendrinant galima būtų teigti, jog šiuolaikiniai žmonės vis labiau klimpsta į nesveikos gyvensenos liūną ir taip gyvendami net nepagalvoja apie ateityje gręsiančius sveikatos sutrikimus bei padidėjusią riziką numirti anksčiau nei kiti. Tačiau, jei žmonės laiku susimąstytų ir pasistengtų pakeisti savo gyvenimo būdą, tuomet galima būtų išvengti šių liūdnų pasekmių.

Tyrimo probleminiai klausimai: Kokios yra gyventojų žinios apie mitybą, žalingus įpročius, fizinį aktyvumą, miego režimą ir streso įtaką organizmui? Kokia yra sąsaja tarp sveikos gyvensenos žinių ir amžiaus grupės?

Tyrimo objektas - gyventojų žinios apie sveiką gyvenseną

Tyrimo tikslas -  įvertinti Šiaulių miesto gyventojų žinias apie sveiką gyvenseną

Tyrimo uždaviniai:

1) Išanalizuoti mokslo informacijos šaltinius apie sveiką gyvenseną, ją lemiančius veiksnius ir sveikos gyvensenos komponentus siejant su poveikiu bendrai sveikatos būklei.

2) Nustatyti tiriamųjų žinias apie mitybą, žalingus įpročius ir fizinį aktyvumą.

3) Įvertinti tiriamųjų žinias apie miego režimą, streso įtaką organizmui.

4) Palyginti tiriamųjų žinias apie sveiką gyvenseną ir gyvensenos įpročius siejant pagal amžiaus grupę.

Tyrimo metodai:

1. Mokslo informacijos šaltinio analizė taikant abstrakcijos, apibendrinimo, analizės metodus.
2. Kiekybinis tyrimas: anoniminė uždara anketinė apklausa.
3. Duomenų statistinė analizė.
4. Lyginamoji duomenų analizė.