Kauno miesto pirminių sveikatos priežiūros centrų medicinos darbuotojų požiūrio į natūralų gimdymą po cezario pjūvio operacijos nustatymas.

Nėštumas ir gimdymas yra natūralus fiziologinis moters gyvenimo procesas. Nesant jokių su nėštumu susijusių komplikacijų, prižiūrint nėščiąsias ir gimdyves turėtų būtų vengiama bet kokių perteklinių intervencijų. Nepaisant mokslinėje literatūroje kasmet daugėjančių įrodymų, kad didėjantis cezario pjūvio operacijų (CPO) dažnis nelemia geresnės moterų ir naujagimių sveikatos, šis gimdymo būdas vis dažniau pasirenkamas kaip prioritetinis ir daugelyje išsivysčiusių šalių gerokai viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą 15 procentų ribą [7]. Lietuvoje tiek pirminių, tiek kartotinių CPO dažnumas taip pat išaugo. Nuo 1995 m. iki 2012 m. visų atliktų CPO skaičius padidėjo nuo 9,6 iki 26,5 proc. [8]. Augant cezario pjūvio operacijų skaičiui, didėja pirmą kartą operuotų moterų skaičius, daugėja moterų, kurių nėštumas ir gimdymas dėl praeityje buvusios cezario pjūvio operacijos tampa komplikuotas.

1916 m. gydytojas akušeris ginekologas Dr. Edwin Cragin teigė: „Kartą cezario pjūvis - visada cezario pjūvis“ [9], tačiau akušerinė praktika ir mokslas įrodė, kad tai nėra tiesa [10]. Amerikos akušerių ginekologų draugija 1999 m. išleido gaires, patvirtinančias, kad po buvusios vienos CPO nėščiosioms yra saugu gimdyti natūraliais gimdymo takais, jei moters gimda buvo pjauta apatiniu skersu pjūviu ir nėra kitų kontraindikacijų gimdyti natūraliais gimdymo takais [10,11]. Europos šalyse gimdymų po cezario pjūvio operacijos rodikliai svyruoja: Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje siekia 29–36 proc., Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje - 45–55 proc., JAV šis rodiklis yra tik apie 9 proc. [12]. Remiantis Lietuvos higienos instituto sveikatos informacijos centro „Gimimų medicininiai duomenys 2014“ duomenimis, Lietuvoje 2014 m. atliktos 2138 (34,4 proc.) pakartotinės cezario pjūvio operacijos ir tik 583 (2,07 proc.) moterys, kurioms praeityje atlikta cezario pjūvio operacija, pagimdė pačios [13].

Visuomenės švietimo, Lietuvos akušerių ginekologų sudarytų ir patvirtintų rekomendacijų bei metodikų dėka nuo 2013 m. iki 2014 m. pirminių ir kartotinių CPO dažnis sumažėjo 3,7 procentais (nuo 25,7 proc. iki 22 proc.), tačiau šis procentas vis dar išlieka labai aukštas, lyginant su PSO rekomenduojamais 10 – 15 proc. [14]. 2014 metų duomenimis Lietuvoje kas ketvirtai moteriai (įskaitant pirmą kartą ir pakartotinai gimdančias) buvo atlikta cezario pjūvio operacija [13].

Skirtingi įvairių šalių gimdymo po cezario pjūvio operacijos dažniai priklauso ir nuo asmeninio sveikatos priežiūros specialistų požiūrio. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos ambulatorinę priežiūrą vykdo šeimos gydytojai arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai [15]. 2009 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nėščiąsias prižiūrėjo 60 proc. šeimos gydytojų. VŠĮ šeimos gydytojų prižiūrinčių nėščiąsias procentas buvo gerokai mažesnis – 44 proc.[16]. Pasirenkant gimdymo būdą nėščiosios nuomonė yra svarbi, tačiau jos nuomonės formavimuisi tiesioginės įtakos turi ne tik asmeninės žinios ir patirtis, bet ir mokslu pagrįstos žinios, gaunamos iš specialistų [17].

Darbo aktualumas. Siekiant optimizuoti CPO dažnį Lietuvoje, visuomenės švietimas yra viena iš prioritetinių sričių. Visuomenės žinios didžiąja dalimi priklauso nuo medicinos darbuotojų žinių ir noro skleisti mokslo įrodymais pagrįstą informaciją. Nustatę nėščiąsias prižiūrinčių specialistų požiūrį į gimdymą natūraliais gimdymo takais po praeityje buvusios vienos cezario pjūvio operacijos, galėsime pateikti rekomendacijas dėl tolesnio CPO dažnio optimizavimo Lietuvoje, visuomenės ir nėščiąsias prižiūrinčių specialistų švietimo.

Darbo naujumas. Lietuvoje viena aktualiausių akušerijos ir ginekologijos problemų - išliekantis didelis cezario pjūvio operacijų skaičius. Siekiant optimizuoti CPO dažnį iki rekomenduojamo PSO, tikslinga vertinti specialistų, prižiūrinčių nėščiąsias, skleidžiamos informacijos patikimumą, požiūrį į CPO, jų baimes, abejones ar įsitikinimus. Lietuvoje yra atliktas tyrimas, nustatantis gimdyves prižiūrinčių įstaigų gimdymo bei akušerijos ginekologijos skyrių vadovų nuomonę dėl didėjančio CPO skaičiaus, tačiau tyrimo, kurio metu būtų nustatytas nėščiąsias prižiūrinčių specialistų požiūris, nėra. Manome, kad tyrimo rezultatai padės nustatyti galimas spragas, prižiūrint nėščiąsias, tolesnius mokymus ir švietimą nukreipiant į daugiausiai su nėščiosiomis dirbančius specialistus.

Tyrimo tikslas - nustatyti specialistų, prižiūrinčių nėščiąsias moteris, požiūrį į natūralų gimdymą po praeityje atliktos vienos cezario pjūvio operacijos.

Tikslas: nustatyti Kauno miesto pirminių sveikatos priežiūros centrų (PSPC) specialistų, prižiūrinčių nėščiąsias moteris, požiūrį į natūralų gimdymą po cezario pjūvio operacijos.

Uždaviniai:

1. Nustatyti Kauno miesto PSPC dirbančių akušerių požiūrį į natūralų gimdymą po buvusios cezario pjūvio operacijos.

2. Nustatyti Kauno miesto PSPC dirbančių akušerių ginekologų požiūrį į natūralų gimdymą po buvusios cezario pjūvio operacijos.

3. Nustatyti Kauno miesto PSPC dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į natūralų gimdymą po buvusios cezario pjūvio operacijos.

4. Palyginti Kauno miesto PSPC specialistų, prižiūrinčių nėščiąsias moteris, požiūrį į natūralų gimdymą po buvusios cezario pjūvio operacijos.