Organizacijos kultūros sveikatos priežiūros įstaigose ypatumai

Požiūris į organizacijas ir žmogaus vietą joje nuolat keitėsi visuomenės vystymosi raidoje. Darbuotojai nori priklausyti, būti organizacijos nariais, o ne dirbti jose. Vadybos mokslo atsiradimui reikšmės turėjo dirbančių žmonių tarpusavio santykiai, nuostatos, vertybės, todėl šis mokslas tiria organizacijos narių elgseną ir viena pagrindinių kokybių yra organizacijos kultūra.

Kiekvienos organizacijos viduje esanti tam tikra bendravimo kokybė veikia jos narių elgesį. Formuojasi tam tikra organizacijos narių bendravimo elgsena – organizacinė kultūra. Organizacija turi tarsi nematomą kokybę – savo stilių, charakterį ir veiklos būdą. Susidomėjimas organizacijos kultūra atsisaro dėl nepaliaujamo veiklos efektyvumo siekimo, organizacijos veiklos tobulinimo. Didelę įtaką turėjo išaugęs žmonių iššūkius teikiančio ir prasmingo gyvenimo poreikis. Organizacinės kultūros terminą imta vartoti XX a. 7-ajame dešimtmetyje [1].

Ar egzistuoja kultūrų modeliai, kurie buvo sėkmingi už kitus? Tyrimas, kurį atliko Džimas Kolinsas (Jim Collins) ir jo vadovaujama tyrėjų grupė, penkerius metus analizuodamas ir lygindamas 28 kompanijas, atskleidė, kad geriausios kompanijos sugebėjo sujungti du savaip prieštaringus kriterijus: drausmę ir verslumą. Organizacijai augant ir tampant sudėtingesnei, drausmė kaip varomasis veiksnys įgyja svarbesnį kultūrinį vaidmenį. Drausmė tai pat gali slopinti energingas ir rizikingas verslumo dvasios paskatintas iniciatyvas ir nuvesti prie organizacijos biurokratizavimo. Pagal Kolinsą, sėkmės receptas yra drausmės ir verslumo kombinacija. Geras šios kombinacijos pavyzdys yra Švedijos kompanija „IKEA“. „IKEA“ įkūrėjas Ingvaras Kampradas (Ingvar Kamprad) ilgai kūrė savo kompanijos kultūrą. Brošiūroje „Baldų prekybos agento testamentas „ („The Testament of a Furniture Dealer“), kuri yra įteikiama visiems naujiems darbuotojams, Kampradas pateikia daug įsimintinų posakių: