Sveikos gyvensenos ir visuomenės sveikatos medžiagos konspektas, pasiruošimas egzaminui.

Daugelio nuomonė apie sveikatą: sveikata – tai žmogaus būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nėra ligų ar negalių.

1946 m. sveikatą apibrėžė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo konstitucijoje: Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas.

LR Sveikatos sistemos įstatyme: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.

Dabartiniu metu sveikata suprantama kaip mūsų kasdienio gyvenimo dalis, gyvenimo kokybės rodiklis, o ne gyvenimo tikslas (Otavos chartija, 1986).

Gyventojų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių – sveikatos determinantų. Bloga sveikata neatsiranda atsitiktinai ar dėl nesėkmės. Didžiausią įtaką sveikatai turi (Lalonde ataskaitoje, 1974):

genetiniai ir biologiniai veiksniai (20 proc.)

gyvensena ir elgsena (50 proc.)

aplinka (20 proc.)

sveikatos priežiūra (10 proc.)

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą (pagal PSO).

Sveikos gyvensenos komponentai:

racionali mityba,

optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis,

racionali darbo ir poilsio kaita,

asmens higiena ir kūno priežiūra,

psichoemocinis stabilumas,

saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,

žalingų įpročių atsisakymas (rūkymas, alkoholis, narkotikai ir kt.)

Yra keturios pagrindinės žmogaus audinių grupės:

1. Epitelinis audinys – uždengia ar iškloja įvairius kūno paviršius (pvz., žarnas, inkstų kanalėlius), kai kurios ląstelės geba sekretuoti įvairius skysčius (pvz., skrandžio sultis sudarančias gleives ir HCl)
2. Jungiamasis audinys – sujungia skirtingas kūno dalis, aprūpina jas reikalingomis medžiagomis. Pavyzdžiai: kraujas, kaulinis, kremzlinis, riebalinis audinys.
3. Raumeninis audinys – specializuotas atlikti susitraukimo funkcijai, kuri leidžia organizmui judėti. Daugelis žmogaus skeleto raumenų – skersaruožiai skeleto raumenys – padeda sąmoningai judinti kūno dalis. Tuo tarpu skersaruožis širdies raumuo ir lygieji raumenys veikia automiškai (be sąmoningos kontrolės). Širdies raumens susitraukimo pagalba po kūną varinėjamas kraujas. Lygieji raumenys atsakingi už žarnų peristaltiką, kraujagyslių siaurėjimą ir išsiplėtimą, jų randama skrandžio, šlapimo pūslės sienelėse ir kitur.
4. Nervinis audinys – pritaikytas generuoti ir perduoti elektrinius impulsus taip reguliuodamas daugelį kūno funkcijų. Nervai yra išsiraizgę po visą organizmą; šio audinio sudaromosios ląstelės – neuronai – ilgiausios žmogaus organizme. Smegenys – nervinio audinio pavyzdys.