Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybinės veiklos specifika. Lėlių teatras ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Scenelės su pasirinktos rūšies lėlėmis kūrimas

Kiekvienas vaikas yra unikali ir nepakartojama asmenybė.Visa veikla, kurioje dalyvauja vaikas, skirta jo asmenybės tobulėjimui bei plėtotei, yra svarbi savęs atskleidimui ir saviraiškai. Veikloje atsiskleidžia vaiko kūrybiškumas.

Menas turi didžiulį poveikį, auklėjant žmogų. Vieną prieinamiausių meno rūšių ikimokyklinio amžiaus vaikams yra lėlių teatras. Vaikai su malonumu žiūri į atgijusius, kalbančius, dainuojančius žinomų kūrynių personažus arba pažįstamas lėles. Gražu ir linksma mažiems, kai iš knygučių išeina iliustracijos ir atsiduria ant flanelografo arba pradeda judėti ant stalo. Dar įdomiau, kai kūrinio personažas tampa lėle ir, lazdelėmis arba pirštais valdoma, pasirodo virš širmos ir suvaidina knygutėje pavaizduotus įvykius. Daug ką sugeba ir patys vaikai atlikti, ypač vyresnės ir priešmokyklinės grupių vaikai. Turėdami savo gamybos paveikslėlių, pirštininių ir lazdelinių lėlių, paprastą širmą, vaikai gali vaidinti nesudetingas ištraukas, skaitant auklėtojai arba patys išmokę tekstą atmintinai. Gali ir savarankiškai improvizuoti ir taip paįvairinti savo žaidybinę veiklą.

Lėlių teatras – ne tik pramoga ir kasdienybės praturtinimas, jis padeda spręsti sudetingus mokomuosius – auklėjamuosius uždavinius, ugdo vaikų vaizduotę, jausmus, kūrybiškumą ir bebėjo suteikia vaikams daug teigiamų emocijų. Tik reikia pamėgti šią meno šaką, sudominti vaikus, įtraukti juos į žaidimus – vaidinimus.

Darbo tikslas – atskleisti lėlių teatro ypatybes ir galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Uždaviniai :

1.                   Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie lėlių teatrą ir vaidybinės veiklos specifiką.

2.                   Aprašyti lėlių teatro ypatybes ir galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

3.                   Aptarti svarbiausius aspektus kuriant scenelę, sukurti scenarijų ir ugdomosios veiklos planą.