Erkinis encefalitas, jo paplitimas pasaulyje

Erkinis encefalitas (EE) ir Laimo liga (LL) – labiausiai paplitusios erkių platinamos ligos Europoje. Europoje sergamumas LL ir EE ypatingai išaugo per pastaruosius du dešimtmečius. Europoje didžiausias sergamumo EE rodiklis registruojamas Baltijos šalyse, Slovėnijoje ir Čekijos Respublikoje. Pirmą kartą erkių encefalitą išsamiai aprašė H.Schneider 1927 metais Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas - erkinio encefalito virusas išskirtas 1937 m. buvusioje Tarybų Sąjungoje. Vėliau erkinį encefalitą tyrinėjo įvairūs mokslininkai Rusijoje, Čekijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt., todėl medicinos literatūroje randama skirtingus šios ligos pavadinimus: taigos encefalitas, rusiškasis pavasario-vasaros encefalitas, dvifazė pieno karštligė, Tolimųjų Rytų encefalitas ir kt. Lietuvoje pirmasis erkinio encefalito atvejis kliniškai nustatytas 1953 m., o pats virusas pirmą kartą iš erkių išskirtas 1969 metais (L. Motiejūnas). Daugelį metų Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgdavo pavieniai žmonės. Sergamumas padidėjo 1975-1977 metais, kai per metus buvo užregistruojama 50-70 ligos atvejų. Ypač erkinio encefalito atvejų padaugėjo pastarąjį dešimtmetį. 

Darbo temos aktualumas. Pastarąjį dešimtmetį erkinio encefalito atvejų yra žymiai padaugėję. Nors nuo šios židininės infekcijos mirštamumas yra gana mažas (siekia 0,5-4%), tačiau trečdalis persirgusių žmonių nevisiškai pasveiksta, t.y. turi liekamuosius reiškinius: miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, parezės (paralyžius). Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkinis encefalitas plinta per užsikrėtusias erkes bei vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Europoje registruojama apie 85 tūkst. EE atvejų, bet tai nepakankamai tikslus situacijos įvertinimas dėl įvairių priežasčių. Įvertinus skirtingų šaltinių duomenis, tikėtina, kad kasmet turėtų būti daugiau nei 200 tūkst. atvejų, iš kurių dažniausiai serga 5-15 ir 45-65 metų žmonės.

Darbo temos naujumas. Nepaisant to, kad ši liga tyrinėjama jau ganėtinai ilgą laiką, erkiniu encefalitu kasmet užsikrečia vis daugiau asmenų. Taip pat problema yra ir ta, kad šiltėjant žiemoms, erkių aktyvumo periodas vis ilgėja. Taip pat manoma, kad daugiau nei prieš 20 m. prasidėjęs sergamumo EE pakilimas daugiausiai susijęs su erkių gausos padidėjimu ir jų arealo išplitimu.

Tyrimo problema. Ribotos žinios apie erkinį encefalitą, jo atsiradimo pasaulyje raidą, neigiamas žmonių požiūris į vakcinas.

Tyrimo objektas. Erkinis encefalitas

Darbo tikslas. Išnagrinėti erkinį encefalitą ir jo paplitimą pasaulyje.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti erkinio encefalito etiologiją ir kliniką.
2. Palyginti erkinio encefalito paplitimo statistiką pasaulyje
3. Išanalizuoti erkinio encefalito užsikrėtimo galimybes.