Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas yra pati dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija Lietuvoje, kuria pastarajį dešimtmetį vidutiniškai suserga 400 žmonių kasmet. Erkinio encefalito sukelėjas yra erkinio encefalito virusas. Tai ribonukleininę rūgštį turintis virusas, priklausantis flavivirusų šeimai. Erkinis encefalitas skirstomas į tris potipius: Europos, Tolimųjų Rytų ir Sibiro. Erkinio encefalito virusu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei, kartais - vartojant termiškai neapdorotą karvių, ožkų, avių pieną ar jų produktus.

Užuominų apie erkinio encefalito viruso sukeltą ligą galima aptikti dar XVIII a. skandinavų bažnytiniuose įrašuose, tačiau

pirmasis medicininis ligos aprašymas buvo pateiktas tik 1931 m. Austrijoje, gydytojo H. Šnaiderio . Tais metais buvo pastebėta, kad erkinis encefalitas kartojasi sezoniškai – pavasarį ir ankstyvą vasarą. Lūžis erkinio encefalito priežasčių aiškinimosi procese įvyko 1937‒1939 m., kai Rusijos sveikatos ministerija išsiuntė tris ekspedicijas į šalies Tolimuosius Rytus tam, kad būtų išsiaiškinta, kas šioje vietovėje sukelia sunkią centrinės nervų sistemos ligą (tuo metu vadintą „taigos encefalitu“).