Kenksmingos medžiagos naudojamos pramonėje bei žemės ūkyje, apsauga nuo jų

Pavojingų medžiagų aptinkama daugelyje darbo vietų. Neseniai Europoje atliktos apklausos metu 16 procentų darbuotojų teigė, kad darbe susiduria su pavojingomis medžiagomis, o 22 procentai  yra veikiami toksiškų garų. Daugelis žemės ūkio darbuotojų darbe gali patirti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, pesticidų, veterinarinių vaistų, tirpiklių arba tepalų poveikį.

Cheminis žmogaus poveikis dirvožemiui yra ne mažiau svarbus už fizinį. Gyvybei žemėje egzistuoti būtini beveik visi joje esantys cheminiai elementai. Pastaruoju metu dėl antropogeninės veiklos vyksta gamtoje esančių cheminių elementų persiskirstymas. Be to, nuolat sintetinami gamtai nebūdingi cheminiai elementai. Pavyzdžiui, vien pesticidų asortimentas šiuo metu siekia apie 100 tūkst. įvairių junginių.

Mineralinių trąšų gamyba Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus beveik padvigubėjo, bet jų naudojimas sumažėjo. Mineralinės trąšos brangios, todėl daugelis apsiriboja minimaliomis jų normomis, vien tik azotu. Dalis laukų visai netręšiama. Lyginant su dauguma Vakarų Europos valstybių, Lietuvoje azoto ir fosforo trąšų naudojama kelis kartus mažiau, todėl šiuo metu mūsų šalyje nekyla aplinkos apsaugos problemų dėl besaikio trąšų naudojimo. 

Trąšos – viena stipriausių žemdirbystės priemonių, reguliuojančių medžiagų apytakos srautus. Jomis bandoma reguliuoti augalų mitybos procesus, keisti derliaus kokybę. Trąšos kompleksiškai veikia dirvą ir yra ne tik papildantys maisto elementais dirvožemį junginiai, jos taip pat keičia chemines, agrochemines, fizikines dirvožemio savybes, padeda mobilizuoti paties dirvožemio maistinius junginius.

Pesticidai - tai medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti biologinės kilmės arba sintetinės cheminės medžiagos.

Lietuvos dirvožemiai labiausiai kenčia nuo technologinės taršos: automobilių ir geležinkelių transporto, pramonės įmonių, įvairių katilinių bei kitų objektų skleidžiamų teršalų, ir žemės ūkyje naudojamų cheminių junginių – pesticidų, trąšų.

Dirvožemį teršia ne tik trąšos, pesticidai, bet ir ore esantys teršalai. Pramonės įmonių teršalai su dulkėmis ar lietaus vandeniu patenka į dirvožemį ir vandens telkinius. Į atmosferą per metus išmetama daugiau kaip 93 mln. tonų įvairių medžiagų, daugiausia azoto ir sieros junginių. Visa tai grįžta į dirvožemį ir vandenį. Kalbant apie pramonėje ir žemės ūkyje naudojamas chemines medžiagas, negalima pamiršti, kad joms degant, ypač joms termiškai skylant, į atmosferą patenka nemažas kiekis įvairių nuodingųjų medžiagų: anglies monoksido (smalkių), formaldehido, ciano vandenilio, chloro, chloro vandenilio, azoto ir sieros oksidų ir kt. Šie chemikalai gali tapti aplinkos užteršimo, žmonių bei gyvulių apsinuodijimo šaltiniu. Net nenuodingos cheminės medžiagos tam tikromis aplinkybėmis gali virsti nuodingomis. Nustatyta, kad degant polistirolui išsiskiria formaldehidas, akrilo nitrilui – ciano vandenilis, degant vinilo choridui arba polivinilo chloridui – chloro vandenilis.