Aitros upės baiseno vandens išteklių naudojimas ir apsauga

Vandens ištekliai yra labai svrabus kiekvienos šalies gamtos turtas, todėl labai svarbu juos racionaliai naudoti ir saugoti nuo įvairios taršos. Vanduo Žemėje užima didelę dalį ploto teritorijos, tačiau ne kiekviena pasaulio dalis gali džiaugtis geru vandeniu. Viso pasaulio tinkamo naudoti vandens yra tik 2,5%. Tai gėlas vanduo, o kita didžioji vandens dalis apie 97,5% yra sūrus vanduo, kuris mažai kam tinkamas naudoti.

Vanduo yra didžiausia šalies turtas. Esant gerai jo kokybei sparčiai didėja šalies pranašumas tarp kitų šalių , auga ekonomikos lygis, gerėja žmonių gyvenimas. Juk kiekvienas suprantame koks brangus vanduo ir kokia jo galia. Galime būti dėkingi savo geografinei padėčiai, nes čia Lietuvoje turime pakankamai gėlo vandens, kuris yra mažai taupomas. Kiekvienas naudojamės vandeniu higienos sąlygoms, savo poreikiams patenkinti ir pramogoms, nesusimastydami, kad yra pasaulyje žmonių, kuriems vanduo brangesnis už auksą.

Šiais laikais vanduo panaudojamas visose gamybos šakose, tai ir pramonėje, chemijos gamyboje, žemdirbystėje, pramogoms. Vis labiau populiarėja kitos vandens panadojimo galimybės, kaip statomos elektrinės, namų šildymas panaudojant terminį vandenį, įvairios užtvankos įrengiant palankias sąlygas žuvims vystytis, ar plėtojamos vandens gydyklos. Viskas yra tam, kad dar labiau supaprastinti ir padaryti žmogaus gyvenimą palankesnį jam ir jo augantiems poreikiams, tačiau ar ta „meškos“ pagalba nebus pagalba, kuri pakeis patį žmogų, ir galiausiai tai taps opia problema pačiam žmogui?

Mano manymu, reikia susirūpinti vandens ištekliais ir jį taupyti. Nesvarbu, kad dabar jo turime užtektinai ir laistome jį kur reikia ir nereikia, reikia žvelgti į ateitį. Kas bus po 100 metų ar daugiau, kai mūsų veikla pakeis upių kryptis, kai pramonė savo teršalus išleis į tekantį vandenį, žmonės vandens tėkmę naudos tik kaip šiukšlėms neleisti toliau nuo savęs. Jau dabar tai vyksta ir tai man kelia nerimą. Su kiekvienais metais pastebiu, kad mano mėgiamos maudyklos tapo kitokios, pakrantėse mėtosi šiukšlės, vanduo praranda skaidrumą, o pagauta žuvis kitokia. Visi šie pokyčiai atsirado dėl žmogaus egoizmo, svarbu jam gerai, o nuo gamtos stengiasi nusisukti.

Šiame kursiniame darbe bus atsižvelgta į šias problemas, siekiama, kad upės vanduo būtų panautotas teisingai nekenkiant aplinkai. Analizuojama Aitros upės baseino sąlygas, apskaičiuota baseino paviršinio ir požeminio vandens išteklius, nuotekų kiekį gyvenvietėse bei kiti veiksniai, kurie patenka į upę.

Šio darbo tikslu įvardinčiau tai, kad visi atlikti skiačiavimai ir analizės yra upės gero vartojimo atspindys, bei pavyzdys kaip reiktų naudoti kitas upes tinkamai sukeliant minimalia žalą vandenims.