Ažytės upės baseino vandens išteklių naudojimas ir apsauga

AŽYTĖS UPĖS BASEINO GAMTINĖS SĄLYGOS IR HIDROGRAFINIS TINKLAS

Upė – tai gamtinė tėkmė, tekanti išgraužta vaga, turinti savo baseiną, iš kurios surenka paviršinį ir požeminį vandenį. Upės baseinas svarbus faktorius, nes tik gerai žinant jį, galima racionaliai naudoti jo vandens išteklius. Dėl to yra renkami duomenys apie nagrinėjamus upės baseino geografinius veiksnius, morfometrinius rodiklius bei hidrografinį tinklą.

Ažytės upės baseino hidrografinė schema

Upės baseino hidrografinė schema – tai upės su jos visų intakų ir ežerų išdėstymas plane. Mūsų nagrinėjamos upės hidrografinė schema yra pateikta 1 priede: Ažytės upės baseino hidrografinė schema. Joje sutartiniais ženklais pažymėtos gyvenvietės, gyvulininkystės objektai ir kiti vandens vartotojai.

Ažytės upės baseino fizikiniai geografiniai ir klimato veiksniai

Upės baseino veiksniai, lemiantys jos nuotėkio dydį ir režimą, taip pat kitų vandens objektų režimą, yra du: klimatiniai bei vietiniai fizikiniai geografiniai. Būtent juos ir aptarsime šiame skyriuje.

Ažytės upė yra Raseinių ir Kėdainių rajonuose. Ji priklauso Nevėžio baseinui ir yra Šušvės dešinysis intakas. Prasideda į šiaurės rytus nuo Betygalos ir teka į rytus. Prie Barkūnėlių kaimo įteka į Šušvę. Srovės greitis 0,1 m/s. Vid. nuolydis 1,9 m/km. Aukštis virš jūros lygio yra 100-150 m. Prie Ažytės įsikūręs Ažytėnų kaimas.

Ažytė priklauso Lietuvos Vidurio žemumos Nevėžio klimatiniam pajoraniui. Vidutinė vandens temperatūra sausio mėnesį būna apie -5,5 laipsnius Celsijaus, o liepą - apie 17 – 17,5. Vidutinis metinis kritulių kiekis pasiskirstymas yra nuo 350 iki 600 mm, o drėgmės koeficientas 1,3. Suminis išgaravimas 350 – 400 mm. Metinis išgaravimas 550 mm. Santykinė oro drėgmė yra 80%. Šiltojo periodo Ažytės upės nuotėkis yra < 0,5 km2, o šaltojo 2 km2. Požeminis nuotėkis yra <1 km2. Pavasarinio potvynio vidutinis nuotėkis yra 70 mm. Vidutinis sausmečio nuotėkis yra 100 mm. Ažytės upės tinklo tankumas yra 0,75 – 1,00 km/km2, o vandeningumas < 10 m3/s (upių debitas žiotyse). Plotinės technogenizacijos tipas: Kaimų agrarinis. Be to, Ažytė priklauso Mūšos – Nevėžio hidrologiniam rajonui.

Dirvožemis yra palvažemis, o žemių tipas: kalkingos, pošlapės, sunkios žėmės. Dirvožemio eruodotumas 4,1 – 9%. Kvarterinių nuogulų storis 20 – 60 m. Pagal orografinį Lietuvos suskirstymą, Ažytė priklauso žemumai. Dirvožemio dirvodarinės nuolienos yra aliuvinės, priesmėlis. Stambiausias miškų masyvas yra Lapkalnyno – Pašušvio.

Ažytės upės aseino morfometriniai rodikliai

Upės baseino morfometriniai rodikliai – tai jos versmių ir žiočių koordinatės, vagos ilgis, plotis, gylis, nuolydis, vandens paviršiaus plotis, gylis, vingiuotumas, bei upės hidraulinės charakteristikos. Šiame skyriuje jas ir aptarsime.

Ažytės upės ilgis yra po 20 km. Jos hidrografinis ilgis yra L=20 km. Baseino plotas F=98,4 km2, o vidutinis baseino plotis yra B=4,9 km. Baseino ilgis koeficientas: q=4.7, pločio: 0,25, formos: 2,02.