Kiškių, kaip medžiojamosios faunos, naudojimo ir apsaugos Kėdainių rajone analizė

Siekdamas savo tikslų, kurie dažnai neatitinka natūralių gyvūnų poreikių, žmogus keičia gyvūnų gyvenamąją aplinką bei elgesį. Su žmogaus ūkine veikla bei kitokia veikla (ūkiniai darbai, medžioklė ir kt.) kartu keičiasi ir pačių gyvūnų rūšiai būdingos ypatybės: elgesio normos, gyvūnų užimamų ekologinių nišų parametrai, gyvūnų tarpusavio santykiai. Spręsdami įvairius aplinkosauginius ir ūkinius klausimus, susijusius su gyvūnų populiacijų naudojimu arba išsaugojimu, mes susiduriame ne tik su pačiais gyvūnais, bet ir su jų gyvenamąja aplinka, jų buveine. Tam, kad sužinotume apie gyvūno padėtį ir būklę aplinkoje, turime sužinoti ne tik tai, kur jis gyvena, bet ir jo aktyvumą, mitybą, populiacijos rodiklius, santykius su kitais gyvūnais, poveikį aplinkai.
Pagrindinės spręstinos problemos yra gyvūnų sugebėjimas prisitaikyti individo lygmenyje, tų gyvūnų populiacijų struktūra ir ekologinės nišos. Šioms problemoms išaiškinti taikomi etologiniai tyrimai, kurie yra svarbūs kontroliuojant ir reguliuojant gyvūnų gausą, pasiskirstymą, naudojimą (pvz.: sumedžiojimą), sąveikai su aplinka, elgesio formavimuisi pažinti ir galimiems elgesio pakitimams numatyti..
Kiškiai – viena medžiojamosios faunos rūšių, kurios individų skaičius sparčiai mažėja. Norint apsaugoti kiškius – reikia žinoti ne tik kaip tinkamai naudoti šių gyvūnų išteklius, tačiau ir kaip apsaugoti juos nuo išnykimo.
Kiškiai priklauso kiškinių šeimos žinduolių genčiai, kiškiažvėrių būrio atstovai. Pasaulyje egzistuoja apie 30 rūšių kiškių, tačiau Lietuvoje aptinkamos tik dvi rūšys: pilkasis kiškis (Lepus europaeus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus).
XV-XVIII a. Lietuvoje pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį kiškį. Ir tik vėliau tapo dominuojančia rūšimi. Mūsų šalyje baltasis kiškis iki 1989 metų buvo medžiojamas, o dabar yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą kaip retas žinduolis, priskirtas 3 (R) kategorijai .
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo skaičiuojami beveik visi gyvūnai. Šiuo metu atsisakyta tokios gyvūnų skaičiavimo praktikos ir apytikslis kiškių individų skaičius nėra žinomas. Tačiau, remiantis medžiotojų ir tamsiu paros metu vairuojančių asmenų patirtimi, galima teigti jog kiškių gausa yra gerokai sumažėjusi. O kalbant apie baltąjį kiškį – jį išvysti natūralioje aplinkoje yra didelė retenybė.
Šią temą pasirinkau norėdama daugiau sužinoti apie kiškių populiacijos gausai iškylančias problemas ne tik Lietuvoje, bet ir Kėdainių rajone. Rašydama darbą rėmiausi knygomis apie medžioklę, laukinius žvėris, taip pat Kėdainių rajono agentūros (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento padalinys) pateiktomis ataskaitomis apie Kėdainių rajone sumedžiotų laukinių žvėrių kiekius bei jų apsaugos būdus. Rašant darbą buvo atsižvelgiama į Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pateiktą medžiagą apie kiškių medžioklę Kėdainių rajone.
Darbo tikslas – išanalizuoti kiškių, kaip medžiojamosios faunos, naudojimą ir apsaugą Kėdainių rajone.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti kiškių populiaciją ir jai būdingus bruožus.
2. Apžvelgti kiškių populiacijos mažėjimą lemiančius veiksnius.
3. Išnagrinėti kiškių medžioklės svarbą jų populiacijai Kėdainių rajone.
4. Išanalizuoti kiškių skaičiaus kitimo dinamiką Kėdainių rajone.
5. Aprašyti kiškių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuojančius teisės aktus.
Darbo objektas – Kiškių, kaip medžiojamosios faunos, naudojimas ir apsauga Kėdainių rajone.
Darbo metodai – Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros pateiktų veiklos ataskaitų analizė; palyginamoji Lietuvos ir Kėdainių rajono kiškių gausos duomenų analizė; mokslinės literatūros analizė; teisinių aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje apibendrinimas.
Darbo praktinė reikšmė. Darbas turi praktinę reikšmę tuo aspektu, kad jame pateikta susisteminta medžiaga apie kiškių, kaip medžiojamosios faunos, populiacijos išsaugojimo problemų sprendimus. Surinkta medžiaga tinkama visuomenės aplinkosauginiam švietimui bei gyvūnijos išsaugojimo problemų aktualizavimui.
Darbe demonstruojamos profesinės kompetencijos:
1. Veiklos sritis – Aplinkos monitoringas:
1.1. Žinos ir taikys pasaulio konvencijų nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų aplinkosauginius teisės dokumentus (3.1.; 3.2. poskyriai).
1.2. Analizuos ir vertins antropogeninių procesų (pramonės, žemės ūkio, energetikos, transporto) poveikį aplinkos komponentams, gyvajai gamtai ir žmogui (1.4.; 2.1. poskyriai).
1.3. Gebės teikti aplinkosauginę informaciją visuomenei ir vykdyti ekologinį švietimą (1.; 2. skyriai).
2. Veiklos sritis – Aplinkos taršos prevencija:
2.1. Gebės planuoti ir parinkti aplinkosaugines priemones aplinkos oro taršos mažinimui, racionaliam vandens išteklių naudojimui, geriamojo vandens kokybės gerinimui, nuotekų kiekio ir taršos mažinimui, atliekų tvarkymui, gyvosios gamtos išsaugojimui (2.2. poskyris).
2.2. Gebės taikyti metodus ir technologijas rengiant nedidelių objektų aplinkosauginius projektus (2.1.; 2.2. poskyriai).
3. Veiklos sritis – Poveikio aplinkai vertinimas:
3.1. Gebės atlikti informacijos paiešką tarptautinėse ir respublikinėse duomenų bazėse, ją vertinti ir sisteminti rengiant aplinkosauginius dokumentus (1. skyrius).
4. Veiklos sritis – Gamtos apsaugos kontrolė:
4.1. Gebės stebėti ir kontroliuoti regiono aplinkos būklę, racionalų gamtos išteklių naudojimą, rengti dokumentus aplinkosauginės veiklos organizavimui ir vykdymui (2.1.; 2.2. poskyriai).
4.2. Įgys būtinus mokymosi ir praktinius įgūdžius toliau tęsti studijas, tobulėti profesinėje veikloje (1.; 2.; 3. skyriai).