Šeimų išgyvenimai, auginant vaikus, turinčius fizinę negalią

Temos aktualumas. Šeimų patiriami išgyvenimai auginant vaikus, turinčius fizinę negalią, tampa vis reikšmingesnis ir yra viena skaudžiausių modernios visuomenės problemų. Taigi, tampa aišku, kad šiuolaikinėje visuomenėje, šeimoms , auginančioms vaikus turinčius fizinę negalią iškyla ne tik ribotas savarankiškumas, bet ir ribotas vaiko bendravimas, kurį sudaro nesupratimas ar nežinojimas kaip su tokiu vaiku elgtis ir kaip jį teisingai integruoti į visuomenę.  Išanalizavus savivaldybių administracijų pateiktą informaciją, nustatyta, kad Lietuvoje yra 15667 neįgalūs vaikai, ir tai sudaro 2,7 proc. visų Lietuvos vaikų. Lengvą neįgalumo lygį turi 6411 vaikai, tai sudaro 41 proc. nuo visų neįgaliųjų vaikų, vidutinį neįgalumo lygį turi 5579 vaikai, tai sudaro 36 proc., sunkų neįgalumo lygį – 2725 vaikai, tai sudaro 17 proc.  Pagal gyvenamąją vietą: 59 proc. neįgaliųjų vaikų gyvena mieste, 41 proc. kaime. Neįgalieji vaikai pagal amžių: 0-6 metų neįgalūs vaikai sudaro 20 proc., 7-10 metų vaikai – 22 proc., 11-14 metų – 30 proc., 15-18 metų – 28 proc. visų neįgaliųjų vaikų. Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 5795 neįgalieji vaikai, 317 neįgaliųjų vaikų nesimoko. Savivaldybių nurodyti trūkumai, organizuojant/teikiant paslaugas vaikams su negalia, yra:  visuomenės tolerancijos neįgaliųjų atžvilgiu trūkumas, lėšų trūkumas, nepakankamai pritaikyta viešoji aplinka (šaligatviai, vaistinės, paštas) ir gyvenamieji būstai neįgaliųjų poreikiams.  Sunku organizuoti socialinių paslaugų teikimą kaime gyvenantiems neįgaliesiems (ribotas susisiekimas visuomeniniu transportu). Kaimiškoje vietovėje gyvenantys vaikai neturi galimybės gauti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų.  Transporto problema – trūksta neįgalių vaikų vežiojimui pritaikyto transporto, didelis atstumas iki kaimų ne visada leidžia atvežti visu norinčius neįgaliuosius į socialinių paslaugų įstaigas. Visuomeninis transportas nėra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.  Švietimo įstaigose trūksta padėjėjų vaikams su judėjimo negalia, trūksta kvalifikuoto psichologo pagalbos neįgaliam vaikui ir jo šeimai (Neįgaliųjų vaikų situacija ir Problemos lietuvoje). Todėl būtina padėti šeimoms įgyti naujų, sveikų socialinio funkcionavimo įgūdžių, patenkinti būtiniausius šeimos poreikius ir spręsti problemų atsiradimo priežastis.