Moterų, turinčių fizinę judėjimo negalią, integracija į darbo rinką

Neįgalūs asmenys daugelyje šalių pripažįstami kaip mažiausiai sėkmingai į darbo rinką integruojama grupė. Tačiau kiekvienam individui darbas – tai vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Dirbantis neįgalusis ne tik išreiškia save, įgyja pasitikėjimą savimi, tačiau gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę pats save išlaikyti visuomenės akimis tampa lygiateisiu jos nariu (Mališauskienė, 2007). Nors LR Konstitucijos 48 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau darbo rinkos praktikoje neįgalieji, kurių didesnį procentą sudaro moterys, dažnai susiduria su šio principo nevykdymu ir diskriminacija. Šiuolaikinei darbo rinkai būdinga negailestinga konkurencija, aukšti ir nuolat augantys darbdavių keliami profesinių įgūdžių reikalavimai bei technologinės pažangos sąlygojama darbo specializacijos kaita. Taip pat ne paslaptis, kad darbdaviai labiau linkę įdarbinti sveikatos problemų neturinčias darbuotojas ir tiki, kad jos darbą atliks kokybiškiau, su jomis bus lengviau bendradarbiauti, o neįgaliųjų moterų įdarbinimo vengia, manydami, kad tai gali sukelti nenumatytų išlaidų (pavyzdžiui, darbo vietos pritaikymo), didesnių atsakomybių ir laiko sąnaudų bei kitų problemų. Dažnai ir pačios moterys save nuvertina, nepasitiki savo galimybėmis, nesugeba savęs motyvuoti dirbti, taigi sukuria tam tikrus barjerus ir turėdamos materialinį užtikrintumą, nuleidžia rankas ir pasirenka pasyvų gyvenimą, išlaikomą valstybės, vietoj aktyvaus dalyvavimo darbinėje veikloje.

2015 m. pradžioje Lietuvoje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 253,4 tūkst. gyventojų. Iš jų, 52% moterų. Asmenų, turinčių negalią, galimybės darbo rinkoje, lyginant su sveikaisiais, nelygiavertės, tačiau lyginant neįgalių moterų ir neįgalių vyrų padėtį darbo rinkoje skirtumai labai maži. Todėl svarbu paminėti, kad šiame darbe apie neįgaliųjų integraciją daugelyje aspektų rašoma bendrai, neišskiriant neįgaliųjų pagal lytį.

Problema: Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos priemonių, skirtų moterų, turinčių fizinę judėjimo negalią, integracijai į darbo rinką, tobulinimas

Tikslas: Atskleisti moterų, turinčių fizinę judėjimo negalią, integracijos į darbo rinką realijas ir perspektyvas.

Uždaviniai: 1) remiantis teorine mokslinės literatūros analize, atskleisti šiuolaikinės neįgaliųjų moterų integracijos į darbo rinką procesų ir problemų bei jų vaidmens sampratą, ekonominės bei socialinės politikos poreikius ir prioritetus, sprendžiant neįgaliųjų bedarbystės problemas;

2) įvertinti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką situaciją Lietuvoje ir įvardinti tobulintinus veiksnius bei priemonėms;

3) išanalizuoti Lietuvos vykdomos paramos socialinėms įmonėms efektyvumą ir įvardinti priemonių stiprybes ir tobulintinas vietas;

4) įvertinti Lietuvoje teikiamą paramą neįgaliųjų moterų profesinei reabilitacijai, išsilavinimo ir profesinių įgūdžių įtaką įsidarbinimui.