Žmonių, turinčių negalią teisės bei galimybės integruojantis į darbo rinką

Darbo aktualumas. Kaip teigia Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis (2008), negalią turinčiam žmogui galimybė gauti darbą lygi 20 % iš 100%, o jei žmogus turi protinę negalią tai jo galimybės gauti darbą išvis beveik lygios nuliui. Nors susirasti darbą yra sunku visoms neįgaliųjų grupėms, tačiau kaip pavyzdį galima paimti kurčiuosius asmenis, kurie būdami gan darbštūs ir imlus darbui, dažnai yra neįdarbinami, nes darbdaviai bijo, kad nesusikalbės su darbuotoju. Arba, pavyzdžiui, galima išskirti psichikos ligomis segančius žmones, kaip ypač ypatingus poreikius turinčią neįgaliųjų grupę. Kadangi jų situacija integruojantis į darbo rinką šiek tiek kitokia, nei kitų negalią turinčiųjų. Psichikos ligoniai – jiems reikalingas socialines paslaugas gauna stacionariose socialinės globos įstaigose ir jiems grįžus į bendruomenę, socialinės reabilitacijos paslaugų bei galimybių grįžti į darbo rinką beveik nėra. Taip pat kyla problemų dar ir dėlto, kad Nevyriausybinio sektoriaus organizacijos[1] yra nepajėgios spręsti žmonių sergančiųjų psichikos ligomis, problemų. Dalį šios problemos sudaro dar ir tai, kad psichikos sveikatos specialistai ir NVO nesutaria dėl psichosocialinės reabilitacijos principų, modelių bei metodikų. Dėlto psichikos negalią turintys žmonės skiriasi nuo kitų socialinių grupių ne tik tuo, kad jiems integruojantis į visuomenę (taip pat ir į darbo rinką) kyla ne tiek dėl netinkamų teisės normų taikymo, kiek dėlto, kad teisinis santykis apskritai nėra gana reglamentuotas.

Be to, sukurti darbo vietą neįgaliajam galima tik suderinus su darbo birža. Net darbo biržoje neįgalūs asmenys yra diskriminuojami. Pavyzdžiui, trečią neįgalumo grupę turintis vyras nuėjo į darbo biržą užsirašyti į staliaus specialybės mokymus, tačiau darbuotoja jį ignoravo, teigdama, kad vyras vis tiek negaus darbo pagal savo specialybę ir dėl šios priežasties jam nereikia ir mokymų. Apibendrinus galima teigti, kad darbo rinka yra gan uždara neįgaliems asmenims ir nesudaro sąlygų jiems įsidarbinti.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus statistikos duomenis, Lietuvoje priskaičiuojama (2011 metų duomenimis) 264 632 negalią turinčių žmonių, tarp kurių dauguma turi 30-40 proc. arba 45-55 proc. darbingumo lygį. Bet tik maža dalis neįgalių žmonių yra dirbantys, kaip teigia 2001m. gyventojų surašymo duomenys tik kas dešimtas žmogus turėjo darbą, o tai sudaro tik apie 2 proc. visų dirbančiųjų gyventojų Lietuvoje. Žmonių su negalia skaičius Lietuvoje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenis, t.y. 10 proc. visų mūsų valstybės gyventojų sudaro neįgalūs žmonės. O tuo tarpu darbingo amžiaus neįgalūs asmenys, kurie yra potencialūs darbuotojai sudarė apie 57 proc. bendro visų neįgaliųjų skaičiaus. Deja, nėra pateiktų išsamių statistinių duomenų apie tai kiek ir kokią negalią turinčių (judėjimo, proto ar kt.) žmonių turi vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą ar dirba pagal savo specialybę. Taip pat jei bendras neįgaliųjų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal darbingumą yra fiksuojamas, tačiau yra informacijos trūkumas apie neįgaliųjų pasiskirstymą pagal kitus kriterijus, tokius kaip: amžius, jaunų žmonių, turinčių negalią išsilavinimą, įgytas profesijas, darbingumą bei užimamas darbo vietas. Iš šių duomenų matyti, kad neįgaliems asmenims sudėtinga įsidarbinti, o dirbančiųjų skaičius yra labai mažas. Dėl šios priežasties yra aktualu kalbėti apie negalią turinčių žmonių teises bei galimybes integruotis į darbo rinką ir kaip pagrindinę problemą išskirti ar tikrai teisiniuose dokumentuose teoriškai surašytos neįgaliųjų teisės bei galimybės atitinka realybę.

Darbo tikslas: išsiaiškinti kokios neįgaliųjų teisės bei galimybės yra sudarytos integracijai į darbo rinką teisės aktuose.

Darbo uždaviniai:

• surinkti informaciją apie negalią turinčių žmonių teises ir galimybes įsidarbinti Lietuvoje (panagrinėti teisės aktus reglamentuojančius negalią turinčių žmonių socialinę integraciją, galimybę įsidarbinti ir kt. ).
• Panagrinėti tarptautinius aktus, kurie sąlygoja neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje.
• Pateikti pagalbos būdus, rekomendacijas, kurios padėtų neįgaliems asmenims įsilieti į darbo rinką.
• Apibendrinti išnagrinėtą informaciją, suformuluoti išvadas bei rekomendacijas.

[1] Nevyriausybinis sektorius toliau tekste str. – NVO.