Darbo laikas

Lietuva yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę", taip pat konvenciją Nr. 14 „Dėl savaitinio poilsio pramonės įmonėse". Šių konvencijų reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIII-XIV skyrių nuostatos. Teisiškai reguliuojant darbo ir poilsio laiką vis didesnę reikšmę įgyja lokalinės teisės normos (kolektyvinė sutartis, vidaus darbo tvarkos taisyklės ir kt.) ir individualios darbo sutartys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reglamentuotos tokios socialinės, ekonominės teisės, kaip teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, teisė kiekvieno dirbančiojo į poilsį, kasmetines mokamas atostogas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Valstybė šią žmogaus teisę į darbą užtikrina sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines laisvai pasirenkamo užimtumo prielaidas.

Karjera, darbas, darbo užmokestis yra vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių asmens gyvenimo kokybę. Kiekvienas darbdavys privalo žinoti, kaip yra reguliuojamas darbo laikas, siekdamas užtikrinti normalų ir kiek įmanoma našesnį įmonės, įstaigos ar organizacijos darbą, nepažeisdamas darbuotojo teisės į darbą, bei užtikrindamas sveikas ir saugias darbo sąlygas. O darbuotojui yra svarbu žinoti savo garantijas darbo santykiuose, kiek tai yra susiję su darbuotojo teisėmis į darbą, teisingą atlygį už išdirbtą darbo laiką bei sveikas ir saugias darbo sąlygas.