Italijos ir Lietuvos kultūros – skirtumai ir panašumai

Šiame darbe susipažinsite su Italijos ir Lietuvos kultūrų skirtumais ir panašumais. Prieš pradedant lyginti kultūras yra iškeliamas ir atsakomas klausimas, kas yra kultūra, o toliau kultūrų skirtumai ir panašumai yra atskleidžiami nagrinėjant įvairiausius šių šalių kultūrų aspektus. Pradedama nuo abiejų valstybių portretų, kuriuose skaitytojas trumpai supažindinamas su šalimis. Toliau yra aprašoma Italijos ir Lietuvos istorija nuo priešistorinio akmens amžiaus iki šių dienų, taip pat išskiriamos šias valstybes siejančios istorinės asmenybės. Kitame skyriuje yra rašoma apie kalbas – jų istoriją, literatūros raidą, kalbėseną. Tolesnis skyrius, kuriame rašoma apie meną, yra labai platus, todėl ir išskirtas į du – meno istoriją ir meną dabar. Po meno yra aptariamos šalyse populiariausios sporto šakos ir daugiausia pasiekę sportininkai, ypač įsigilinta į populiariausių sporto šakų istoriją ir pasiekimus. Yra išdėstyta, kokios yra labiausiai švenčiamos valstybių šventės, vėliau - politinė ir ekonominė Italijos ir Lietuvos padėtis. Tolesniame skyriuje rašoma yra apie mokslo istoriją, atradimus, žymiausius šalių mokslininkus. Vėliau aprašoma valstybių švietimo sistemos istorija ir padėtis dabar. Labai svarbiame skyriuje yra aptariama visuomenė - žmonių pasaulėžiūra, gyvenimo būdas, vertybės. Ir paskutiniuose dviejuose skyriuose plačiai aprašomos populiariausios ir įdomiausios valstybių turistų lankomos vietos. Nors kultūra yra labai plati sąvoka, šių temų nagrinėjimas bei aptarimas turėtų leisti susidaryti bendrą Italijos ir Lietuvos kultūrų vaizdą.

Kas yra kultūra?

Žodynai aiškina — kultūra [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]: tai visa, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu.  Kai kurie žodynai siūlo kultūros skirstymą į nematerialią (dvasinę) (tai - idealai, prietarai, logika, žodžio, muzikos, garsų menas ir kt.) ir materialią (apčiuopiamą) kultūrą (techninė kūryba, pradedant strėle ir baigiant kosminėmis raketomis). Visgi pripažįstama, kad žodžio „kultūra“ apibrėžti beveik nėra įmanoma – tai vienas daugiausiai skirtingų reikšmių, aspektų turintis žodis. Kultūros sąvoka buvo suformuluota tik XIX a. – ją savo knygoje „Primityvioji kultūra“ suformulavo anglų antropologas Edvardas Teiloras, teigęs, kad „kultūra yra sudėtinga visuma, jungianti žinojimą, tikėjimą, meną, moralę, papročius ir visus kitus sugebėjimus bei įpročius, kuriuos žmogus įgyja būdamas visuomenės nariu“. Jo knygoje rašoma, kad kultūra gali egzistuoti tik tada, jei egzistuoja visuomenė, ir priešingai, kiekvienai žmonių visuomenei yra būdinga tam tikra kultūra. Kultūra apima visus žmonių grupinės veiklos aspektus – mąstyseną, tikėjimą, pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą. Kultūra yra įvairios socialinės organizacijos, religija, ekonomika, taip pat yra socialinis paveldas, tradicijos, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Pagal elgseną kultūra gali būti išmoktas elgesys, gyvenimo būdas, stilius. Ekspertai nustatė, kad išvis pasaulyje egzistavo apie 5-6 tūkst. skirtingų kalbų, tad galima teigti, kad egzistavo ir panašus skaičius kultūrų. Šiuo metu šis skaičius siekia apie 1000.