Indijos , Kinijos , Irano politinė kultūra

Prieš keletą dešimtmečių politikos moksluose politinės kultūros koncepcija vis dar išlieka ginčų objektu. Atrodytu, visiems aišku, ką reiškia terminas “politinė kultūra”, tačiau iki šiol diskutuojama dėl jo mokslinės vertės. Vis dėlto, nepaisant visų kontroversijų, jis plačiai vartojamas politologinėje literatūroje ir kasdieninėje kalboje. Kai kurie politinės kultūros genealogijos tyrinėtojai teigia, kad jau Antikoje yra nuorodų į šia koncepciją, paralelių randama Herodoto, Platono, Aristotelio vėliau N. Machavelli, Ch. Montesquieu, J. J. Rousseau veikaluose. XIX a. įvyko didžiausias socialinių mokslų šuolis. A.Comte “socialinis konsensusas”, E. Durkheimo “kolektyvinė sąmonė”, M. Weberio “reikšmių struktūros” sudarė tiesiogines prielaidas kultūrai, kaip socialiniams mokslams svarbiam objektui suvokti. Galiausiai XX a. viduryje T. Parsonas socialinių klasių idėjas susistemino į teoriškai ir metodologiškai išbaigtą kultūros koncepcija. Visa tai galima vadinti politinės kultūros koncepcijos priešistore, tuo tarpu pačią nagrinėjamą koncepciją pirmą kartą sutinkame G. Almondo 1956 m. žurnale “Journal of Politics” išspausdintame straipsnyje “Lyginamosios politinės sistemos”. Tačiau tikrąja jo įsitvirtinimo politikos mokslų diskurse data laikoma 1963 m. kai buvo išleista klasikine tapusi G. Almondo ir S.Verba studija “The Civil Culture”.Politinės kultūros sąvoka G. Almondas pirmasis suformavo politinės kultūros apibrėžimą. 1956 m. straipsnyje jis rašė: “Kiekviena politinė sistema remiasi tam tikra orientacija į politinius veiksmus”. Vėlesnieji jo darbai su S. Verba ir B. Powell išplėtė politinės kultūros tyrimus. Pateiktoji politinės kultūros sąvoka atspindėjo psichologinę ir politinę tautos charakteristiką, leido teoriškai atsakyti į tuomet iškilusius konkrečius politinius klausimus. G Almondas ir S. Verba pateikė tokį politinės kultūros apibrėžimą: Plitinė kultūra yra apibrėžta tarptautinės enciklopedijos ,socialinių mokslų kaip „požiūrių ,jausmų, įsitikinimų,bendros politinės ideologijos,patirties,kultūros procesų normos, be to politinė kultūra specifinų kogntyvinių, vertybinių ir emocinių nuostatų politinės sistemos ir atskirų jos dalių atžvilgiu visuma, taip pat požiūris į save šioje sistemoje. Ypač svarbios nuostatos į bendrą politinės sistemos sąrangą ir organizaciją.Politinės kultūros atžvilgiu, kalbant apie politinę sistemą, turime galvoje tą sistemą kuri yra žmonių sąmonėje, o ne institucinę jos sąrangą.Valstybės ar dalies jos gyventojų politinė kultūra gali įgauti įvairias formas, pvz., kai didžiajai daugumai yra priimtina demokratinė politinė tvarka, politinė kultūra apibūdinama kaip "demokratinė", nors ją galima skaidyti ir daugybę potipių. Šiame darbe aptarsiu Kinijos ,Indijos ir Irano politines kultūras.