Politinės ideologijos

Iš visų politinių ideologijų plataus spektro, išskirti galima tris pagrindines: liberalizmą, konservatyvizmą ir socializmą. Būtent šios trys ideologijos iki šių dienų išsaugojo savo svarbą politikoje, pagal jas nesudėtinga identifikuoti politinių partijų nuostatas ir kokių veiksmų ar sprendimų galima iš jų tikėtis atitinkamose politikos sferose. Pavyzdžiui, ekonominėje srityje kairieji bus linkę orientuotis į paklausos skatinimo pusę: vadovaudamiesi John M. Keynes pasiūlytomis ir vėliau jo pasekėjų išplėtotomis, makroekonomikos politikos vystymo idėjomis, kairieji skatina Centrinius šalių bankus sumažinti palūkanų normas, tuo pačiu padidinant skolinimąsį ir vartojimą, ypač ekonominių krizių akivaizdoje. Formuodamos savo biudžetus ir vykdydamos fiskalinę politiką, kairiąja ideologija paremtos vyriausybės kreips didelį dėmesį į kovą su nedarbu, tuo pačiu didindamos valstybės skolą ir investuodamos į šalies rinką tam, kad stabilizuotų ekonomiką ar paskatintų jos spartesnį vystymąsį. Priešingai kairiesiems, dešinieji yra linkę laikytis taupymu ir racionaliu išlaidavimu paremtos fiskalinės politikos, jų tikslas orientuotas į infliacijos kontrolę.[1] Dešiniosios ir liberaliosios politinių ideologijų atstovai, orientuodamiesi į Milton Friedman apibrėžtas ekonominės politikos koncepcijas, taip pat remdamiesi klasikinių ir neo-klasikinių ekonomikos teoretikų bei Čikagos mokyklos (Chicago School) suformuotomis ekonomikos teorijomis, stengsis, kad palūkanų normos būtų padidintos, tokiu būdu skatindami taupymo politiką ekonominių krizių ar nuosmukių atvejais. Pasirinkau ekonominį pavyzdį, kad pagrįsčiau ideologinio priklausymo svarbą ir iš to kylančius sprendimus įvairiose politikos srityse, tačiau ideologinės nuostatos turi reikšmės ne tik politinėje arenoje: dauguma individų yra linkę susitapatinti su atitinkama ideologiją, kuri gali formuoti jų elgesį, nuostatas ar pasirinkimus ne tik politikoje, bet ir bendravime ar kasdieniame gyvenime.

Toliau darbe, remiantis pateiktu skaitiniu, bus trumpai pristatomos trys pagrindinės politinės ideologijos ir svarbiausios jų kryptys.

[1] Kadangi egzistuoja koreliacija tarp infliacijos ir nedarbo lygio ( šį reiškinį iliustruoja taip vadinama ”Philips Curve”, pagal kurią mažėjant nedarbo lygiui didėja infliacija, ir atvirkščiai – didėjant nedarbo lygiui, infliacija mažėja: http://www.econlib.org/library/Enc/PhillipsCurve.html ), remiantis ideologiniu priklausymu, skirtingos vyriausybės bus linkę prioritizuoti vieną iš šių aspektų.