ES politikos priemonės reaguojant į migracijos krizę Europoje

Migracija jau keletą metų išlieka prioritetine ES politikos sritimi. 2015 m. prasidėjusi migracijos krizė Europoje pareikalavo dar didesnio dėmesio migracijos politikai, greitos ES reakcijos į išaugusius pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautus. Nuo 2015 m. sausio iki 2016 m. gegužės yra užregistruota apie 1,3 mln.[1] migrantų, kurie pasiekė Europą, tačiau tikrasis skaičius yra didesnis dėl nelegaliai ES sieną kirtusių ir neužregistruotų migrantų, kurių dauguma yra pabėgėliai ar prieglobsčio prašytojai.[2] Pabėgėliai prašo prieglobsčio Europos Sąjungos valstybėse, tačiau kyla klausimas, ar Europa yra pasiruošusi tokiam migrantų antplūdžiui ir dėl to kyla problema – kaip elgtis su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais, kaip suvaldyti jų srautus, kur juos nukreipti ir kaip efektyviai spręsti migracijos krizę.

Darbo aktualumas. Migracijos krizė Europoje yra viena iš aktualiausių problemų, su kuriomis susiduria ES viršvalstybiniu lygmeniu. Vienas iš reikšmingiausių dokumentų, nustatančių ES migracijos politikos gaires yra migracijos darbotvarkė. Europos komisijos pirmininkas J. C. Juncker, pristatydamas 2015 m. Europos migracijos darbotvarkę, teigia, kad darbotvarkėje nustatytas ES atsakas į migracijos krizę, derinant vidaus ir užsienio politiką, pasitelkiant ES agentūras ir kitas politikos priemones, taip pat įtraukiant visus veikėjus: ES nares bei institucijas, tarptautines organizacijas, pilietinę visuomenę, vietinės valdžios institucijas bei nacionalinius partnerius už ES ribų.[3] Darbe analizuojamas migracijos darbotvarkėje numatytų principų įgyvendinimas, ES institucijų veikla sprendžiant migracijos krizę. 2016 m., nesibaigiant kariniams konfliktams Sirijoje, Irake ir kitose šalyse, į Europą toliau keliauja pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, todėl migracijos krizės sprendimo būdai, prieglobsčio politikos priemonės taip pat išlieka ne mažiau aktualios sritys ES politinėje dienotvarkėje.

Migracijos krizė taip pat yra viena iš svarbiausių problemų ir nacionaliniu lygmeniu, kuri ES valstybes vienija ir tuo pačiu skiria. Prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių antplūdis Europoje sukelia daug diskusijų Europos visuomenėse – ES narių požiūris į migracijos krizę nėra vieningas, išsiskiria Vakarų Europos ir Rytų Europos valstybių interesai migracijos krizės atžvilgiu. Kol valstybių piliečiai buriasi į savanorių grupes siekdami pabėgėliams padėti materialiai ar skatinti integraciją, taip pat diskutuoja, ar įsileisti juos į Europą, būgštauja, kad pabėgėliai atims darbo vietas iš vietinių gyventojų, sukels sumaištį visuomenėse, nuogąstauja dėl terorizmo grėsmės – ES institucijos bando rasti išeitį, kuri išspręstų pabėgėlių krizę Europoje, sumažintų žuvusiųjų Viduržemio jūroje skaičių bei suteiktų reikalingą apsaugą pabėgėliams bei prieglobsčio prašytojams. ES siekia migracijos krizę spręsti priimant teisės aktus, sprendimus, pasitelkiant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo išteklius, prieglobsčio politiką įgyvendinti padeda ir ES agentūros, Europos migracijos tinklas bei kitos priemonės.

Kaip jau minėta, migracijos krizė Europoje prasidėjo 2015 metais, kuomet pabėgėlių iš Viduržemio jūros regiono padaugėjo net 7 kartus,[4] todėl ši tema dar nėra plačiai išnagrinėta moksliškai, Lietuvoje nėra atlikta reikšmingų mokslinių migracijos krizės tyrimų. Šiame moksliniame darbe analizuojamos migracijos krizės priežastys ir ES politika bei politikos priemonės pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Tema tiriama norint išanalizuoti ES prieglobsčio politikos priemonių įgyvendinimo problemas. Mokslinis darbas yra svarbus tiek teoriniu, tiek ir praktiniu atžvilgiais.

Darbo problema – kokios ir kaip efektyviai/neefektyviai yra įgyvendinamos ES migracijos krizės valdymo priemonės?

Darbo objektas – ES politikos priemonių įgyvendinimas valdant išaugusius pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautus.

Darbo tikslas – išanalizuoti ES prieglobsčio politikos srityje taikomas priemones siekiant valdyti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautus migracijos krizės metu ir nustatyti pagrindines šių politikos priemonių įgyvendinimo problemas ES.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti migracijos teorinius aspektus ir išanalizuoti migracijos krizės priežastis.
2. Apžvelgti ES prieglobsčio politikos teisinę bazę ir aptarti ES institucijų: EK, EP, Vadovų Tarybos priimtus sprendimus migracijos krizės metu.
3. Aptarti ES prieglobsčio politikos priemones.
4. Atlikus kokybinį tyrimą, identifikuoti pagrindines ES pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų politikos priemonių įgyvendinimo problemas ES.

Darbo metodai – darbe naudojami teorinės analizės, interviu metodai. Siekiant pagrįsti teorinę dalį, naudojama naujausia mokslinė literatūra migracijos ir prieglobsčio tema. Teorinė analizė atliekama derinant aprašomąjį ir analitinį metodus. Remiamasi pirminiais šaltiniais – statistiniais duomenimis, teisės aktais, programomis, sutartimis ir antriniais šaltiniais – apžvalgomis, straipsniais. Interviu metodas taikytas siekiant gauti objektyvią ir išsamią informaciją, papildančią teorinę dalį. Tyrimas buvo atliekamas 2016 m. balandžio 18–28 d., interviu atlikti el.paštu, telefonu ir tiesiogiai (Vilniuje).

Šaltiniai ir literatūra – siekiant apibrėžti ir išanalizuoti migracijos krizę, remiamasi moksline literatūra. Migracijos tema nagrinėjama remiantis S. Castles, M.J. Miller, M. Castells, J.G. Borja ir kitų autorių darbais. Siekiant išanalizuoti ES pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų politiką, remiamasi teisės aktais ir dokumentais kaip ES reglamentai, direktyvos, taip pat autorių C. Kaunert, S. Leonard, E. Thielemann, L. Biekšos, L. Vysockienės ir kitų darbais, UNHCR publikacijomis, statistiniais, žiniasklaidos duomenimis. Informacija rinkta pasitelkiant EBSCO, SAGE, Lituanistika, MRU leidyklos elektroninių knygų duomenų bazes, akademinius žurnalus, literatūros atrankos kriterijais pasirenkant darbų naujumą, aktualumą, originalumą.

Darbo struktūra – darbą sudaro įvadas ir keturi skyriai, susidedantys iš poskyrių, apibendrinančios išvados. Pirmajame skyriuje aptariamos migracijos, pabėgėlio, prieglobsčio prašytojo sąvokos nagrinėjant teisės aktus, apžvelgiant mokslinę literatūrą migracijos tema aprašomos aktualios migracijos teorijos. Antrajame skyriuje analizuojamos Viduržemio jūros regiono migracijos krizės priežastys. Nagrinėjama valstybių, iš kurių į Europą plūsta daugiausiai migrantų, politinė, ekonominė, klimatinė situacija; migracijos maršrutai, prieglobsčio prašymų statistika. Trečiajame skyriuje apžvelgiama ES prieglobsčio politika, jos raida, Bendrosios Europos prieglobsčio sistema. Analizuojamos politikos priemonės kaip ES fondai, agentūros, Europos Migracijos tinklo veikla. Analizuojami EK, EP, Europos Vadovų Tarybos priimti sprendimai siekiant valdyti migracijos krizę. Ketvirtajame skyriuje analizuojami teoriniai ir kokybinio tyrimo metu gauti duomenys.

[1]International Organization for Migration [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.iom.int/.

[2]GIACOMO, F. et al. Mediterranean Migrants and Refugees: Latest Arrivals and Fatalities [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą: https://www.iom.int/news/mediterranean-migrants-and-refugees-latest-arrivals-and-fatalities

[3]EUROPOS KOMISIJA. Migracija [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/priorities/migration_en

[4]Migrant crisis: Migration to Europe explained in graphics [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bbc.com/news/world-europe-34131911.