Europos Sąjungos kultūros politika.

Įvadas

Kultūra yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis, jos integralumo garantas. Ji yra susijusi su svarbiausiais valstybės raidos prioritetais – žinių visuomenės plėtra, nacionalinio saugumo užtikrinimu, darniu valstybės ūkio vystymu užtikrinant nacionalinių, tarp jų ir kultūrinių, išteklių tausojimą[1].

Valstybė, įgyvendindama kultūros politiką, steigia įvairaus statuso kultūros įstaigas (nacionalinius, valstybinius teatrus, bibliotekas, viešąsias įstaigas ir kt.) ir finansuoja jų veiklą. Svarbi priemonė, siekiant nustatytų valstybinių kultūros tikslų, yra dalinis kultūros projektų finansavimas, kai valstybė, būdama „užsakove“ iš dalies finansuoja kultūros projektus, taip skatindama kultūros įgyvendinime dalyvauti privataus sektoriaus subjektus ir pavienius menininkus siekiant aktyvesnės organizacijų ir menininkų veiklos, jų dalyvavimo visuomenės gyvenime, tarptautinių ryšių plėtojimo, meno renginių įvairovės ir sklaidos, kūrybinės galios stiprinimo, meno kūrėjų užimtumo didinimo.

Kadangi Europa nėra tik viena valstybė, tai didelės apimties ir reikšmingumo valstybių sąjunga – ji didžiuojasi savo kultūrine įvairove. Kiekvienos šalies ar regiono kalba, literatūra, teatras, vaizduojamasis menas, architektūra, amatininkystė, kinas, radijo ir televizijos laidos yra ir bendro Europos kultūrinio paveldo dalis. Europos Sąjunga siekia saugoti ir remti šią kultūrų įvairovę bei sudaryti geresnes sąlygas visiems ja naudotis [1].

Darbo objektas: Europos Sąjungos kultūros politika.

Darbo tikslas: išanalizuoti Europos Sąjungos kultūros politikos sampratą.

Uždaviniai:

• ü Išanalizuoti Europos Sąjungos kultūros politikos sampratą ir jos esminius aspektus;
• ü Aptarti kultūrinį-bendradarbiavimą Europos Sąjungoje;
• ü Išanalizuoti organizacijų bei institucijų daromą įtaką Europos Sąjungos kultūros valdymui.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Dokumentų analizė;
3. Internetinės medžiagos analizė ir sisteminimas.

Darbo struktūra:

Darbą sudaro įvadas, 2 dėstymo skyriai bei išvados. Pabaigoje pateikiamas naudotų literatūros šaltinių sąrašas

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-11 nutarimas Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“.