Dvipartinė sistema: JAV atvejis

Darbo aktualumas: Moderniajame pasaulyje politinės partijos yra visuotinai pripažįstamos kaip neatsiejama politinės sistemos sudedamoji dalis ir viena svarbiausių demokratijos egzistavimo sąlygų. Pagrindinis politinių partijų tikslas – siekti teisėtos valstybinės valdžios, sudaryti vyriausybę ir formuoti bei įgyvendinti valstybės politiką. Būrimasis į politines partijas padeda laimėti rinkimus ir tokiu būdu užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą. Politinės partijos yra skirstomos į du tipus: masinrs ir kadrines. Masinėmis partijomis laikomos tos, kurios yra gausios, gerai organizuotos, turinčios apibrėžtą ideologiją ir pasaulėžiūrą. Kadrų partijos, skirtingai nuo masinių yra palyginti negausios. Jos neturi griežtos narystės, yra amorfinės. Tokiose partijose dažnai nėra ir oficialaus priėmimo į partiją mechanizmo. Jos finansuojamos atskirų mecenatų ir monopolijų. Pagrindinė kadrų partijų veiklos sritis – darbas rinkimų kampanijų metu. Prancūzų politologo Duverger (1964) teigimu kadrų partijos yra ne kas kita kaip grupės įtakingų žmonių, turinčių vardą ir prestižą ir ryšius bei galinčių padėti kandidatams rinkimų kovoje materialiai ir organizaciškai. Tipiškomis tokiomis partijomis yra Respublikonų ir Demokratų partijos Jungtinėse Amerikos valstijose.1

Literatūros apžvalga: Politologai yra paskelbę nemažai, įvairiomis kalbomis parašytų, tyrinėjančių straipsnių, monografijų, knygų apie dvipartinę sistemą Jungtinėse Amerikos valstijose. Straipsnis kuriuo rėmiausi aprašant kas yra dvipartinė sistema yra Mintauto Bložės „Politinės partijos ir partinės sistemos“2 kuriame aprašomos partinės sistemos, jų tipai bei funkcijos. Taip pat rėmiausi Alison Swain „THE DEVELOPMENT OF THE COMMUNIST PARTY OF THE RUSSIAN FEDERATION, 1993 – 2008“3 straipsniu kuriame aprašomi RFKP laimėjimai, koalicijos su kitomis Rusijos Federacijos partijomis, elektoratas bei 1986 m. ir 1991 m. partijų programų lyginimoji analizė. Kalbant apie Rusijos Federacijos Komunistų partijos politinius laimėjimus, rėmiausi statistiką, kuri pateikta Grigorijaus V. Golosovo straipsnyje „Party organization, ideological change, and electoral success. A comparative Study of Postauthoritarian Parties“4. Tyrinėdama partijos laimėjimus laikotarpyje nuo 1993 m. iki 1999 m. valstybės Dūmoje bei prezidento rinkimus nuo 1996 m. iki 2000 m., rėmiausi statistika kuri pateikta Ričiardo Sakwos knygoje „Russian politics and Society (third edition)5, kurioje pristatomi prezidento ir Dūmos rinkimų rezultatai bei išvados ir veiksniai lėmę partijos pasiekimus prezidento rinkimuose, bei Johno Ishiyamo straipsniu „Political Integration and Political Parties in Post–Soviet Russian Politics“6 kuriame taip pat lyginami 1993 – 1995 m. rinkimų į Dūmą rezultatai, bei pateikiamos išvados bei įžvalgos apie rezultatus.

Darbo objektas: Rusijos Federacijos Komunistų partijos politinė programa, partijos laimėjimai, elektoratas.

Darbo tikslas: Išanalizuoti RFKP politinę raidą.

Darbo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai:

Pristatyti RFKP politinę programą.

Remiantis literatūra pristatyti pagrindinius partijos laimėjimus.

Remiantis statistiniais duomenimis išskirti pagrindinius partijos rinkėjus ir kas lemia jų pasirinkimą.