Parlamentinės sistemos sėkmės sąlygos ir prielaidos

Dvi pagrindines valdžios funkcijas (įstatymų leidimą ir jų vykdymą) dalijasi trys institucijos: parlamentas, valstybės vadovas ir vyriausybė. Šių institucijų galias, tarpusavio santykius, funkcijas ir paskirtį apibrėžia šalies konstitucija. Pagal tai, kiek konstitucija suteikia galių kiekvienai institucijai, yra išskiriami trys demokratinio valdymo modeliai: prezidentinis valdymas, parlamentinis valdymas, ir pusiau prezidentinis valdymas.
Pagrindinis šio darbo objektas yra du valdymo modeliai – prezidentinis ir parlamentinis. Mūsų darbo problematika yra atsakyti į klausimą, kuri valdymo sistema yra tinkamesnė efektyvesniam valstybės valdymui. Remiantis įvairių autorių literatūra (I. Unikaitė, G. Vitkus, R. Jasiulevičienė, F. Žigaras, G. Sartori) ir aptarsime šiuos du valdymo modelius. Pagrindinis darbo tikslas yra palyginti prezidentinę ir parlamentinę sistemas viena su kita. Tikslui įgyvendinti suformulavome tris uždavinius:
1. Išsiaiškinti pagrindinius šių sistemų bruožus.
2. Išanalizuoti pagrindinių valdžių tarpusavio sąveikas.
3. Palyginti parlamentinę ir prezidentinę sistemas, atskleidžiant jų privalumus ir trūkumus.

Visų pirma, pradėsime nuo įvado, tada aprašysime prezidentinį ir parlamentinį valdymo modelį pagal aspektus, paminėtus prie darbo tikslų, po to palyginsime šiuos du valdymo modelius vienas su kitu, kad išsiaiškintume jų privalumus ir trūkumus bei pabaigoje pateiksime darbo išvadas.