Terorizmo įsigalėjimo sąlygos Šiaurės ir Pietų Kaukaze

Terorizmas, kaip politinis reiškinys, jau daugiau nei 20 metų yra viena aktualiausių pasaulio globalizacijos problemų. Ypač pastaraisiais metais terorizmas sugebėjo įbauginti didesnę pasaulio auditoriją nei iki šiol, sukelti milžinišką žiniasklaidos ir tarptautinių organizacijų dėmesį bei tapti viena iš pagrindinių pasaulio grėsmių, dėl kurios stiprinamos valstybių saugumo politikos, jungiamasi į gynybinius aljansus ir rengiamasi plataus masto kovai prieš terorizmą. Nepaisant to, jog tikriausiai jau dabar didžioji dauguma pasaulio gyventojų yra girdėję sąvoką „terorizmas“, vis dar sklando daugybė mitų ir spėliojimų, kas yra terorizmas, kokių motyvų vedini veikia teroristai bei ko jie siekia. Vis aštrėjant tarptautinio terorizmo bangai pasaulyje, svarbu giliau susipažinti su šiuo politiniu fenomenu. Žiniasklaidoje gausu įvairiausių pranešimų, interpretacijų ir ateities prognozių terorizmo tematika, tačiau akademinėje literatūroje šis reiškinys nėra nuodugniai ištirtas – egzistuoja įvairios teorijos, tiek aiškinančios patį terorizmo reiškinį, tiek bandančios per vieną ar kitą perspektyvą pagrįsti individo, vykdančio teroristinę veiklą, veiksmus bei aplinkybes, kurios galimai prisideda prie terorizmo sklaidos pasaulyje. Tačiau terorizmas yra pernelyg sudėtinga ir kompleksiška sąvoka, kad būtų įmanoma rasti vieną tikslų paaiškinimą ir jį pritaikyti visoms valstybėms, susiduriančioms su terorizmu, kaip ir sunku rasti vieną efektyvų kovos su terorizmu būdą. Remiantis Pasaulio taikos indeksu,[1] 93 pasaulio valstybės iš 162 per 2014 metus patyrė bent vieną teroristinį išpuolį. Tai reiškia, jog terorizmas pasaulyje plinta kaip virusas, nes jau dabar didžioji dalis valstybių bent kartą buvo susidūrusios su terorizmu savo šalies viduje. Turint omenyje dabartinius tarptautinio terorizmo mastus pasaulyje, realu teigti, jog, žvelgiant į ateities perspektyvą, terorizmo mastai palaipsniui išaugs ir turėsime tokią geopolitinę situaciją, jog kiekviena pasaulio valstybė, anksčiau ar vėliau, bus susidūrusi su terorizmu.

Savo tyrimo objektu pasirinkau geopolitiškai svarbų Kaukazo regioną, išskirtinai - Šiaurės ir Pietų Kaukazą. Nepaisant bendros istorijos, kultūros, etninės sudėties, regionų politinė ir ekonominė padėtis skiriasi. Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Pietų Kaukaze susikūrė trys nepriklausomos valstybės – Azerbaidžianas, Gruzija ir Armėnija. Tuo tarpu kaimyninis Šiaurės Kaukazas liko federaciniu Rusijos regionu su jame įkurtomis autonominėmis respublikomis. Šiandien regionai išgyvena labai skirtingus etapus: Šiaurės Kaukaze vis dar įsigalėjusi Rusijos kontrolė ir politinis valdžios teroras, o Pietų Kaukazo valstybės, nepaisant neišspręstų teritorinių konfiktų ir Rusijos įtakos, savo politinio ir ekonominio vystymosi kryptimi pasirinko Vakarus. Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžianas, suvokdamos būtinybę stiprinti saugumą šalyje, bendradarbiauja su NATO. Nors Armėnija vis dar palaiko glaudžius ryšius su Rusija, Azerbaidžianas ir Gruzija yra pasiryžusios įstoti į Aljansą, todėl stengiamasi nuosekliai vykdyti politiką, skirtą įstojimui į NATO.

Vertinant regiono situaciją per terorizmo perspektyvą, čia rodikliai taip pat kardinaliai išsiskiria. Šiaurės Kaukaze 2015 metų birželio 23 dieną oficialiai įsigalėjo Islamo Valstybės (IS) teroristinė organizacija. Beveik 8 metus prieš tai Šiaurės Kaukazą valdžiusi radikalių islamistų teroristinė organizacija Kaukazo Emyratas prisiekė ištikimybę Islamo Valstybei ir tapo pasaulinio džihadistų tinklo dalimi. Tuo tarpu Pietų Kaukaze didesnė problema yra teritoriniai konfliktai, pavyzdžiui, daugiau nei 20 metų neišsprendžiamas Kalnų Karbacho konfliktas, kuris yra vienas pagrindinių veiksnių, destabilizuojančių saugumo situaciją tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžiane. Gruzijoje pagrindinė saugumo problema yra separatistų valdoma Abhazija, autonominis Pietų Osetijos regionas ar Pankisio slėnis, kuris veikia kaip koridorius gabenti nelegaliems ginklams ir narkotikams. Taip pat spėjama, jog Pankisio slėnyje Islamo Valstybės teroristai rengia pratybas bei apmoko čečėnų kovotojus, kurie vyksta kovoti į Siriją. Tačiau išnagrinėjus Pasaulio taikos indeksą[2], kuris kasmet matuoja terorizmo lygį 162 pasaulio valstybėse, ir Pasaulio terorizmo duomenų bazę,[3] kur nuo 1970 metų registruojami visi teroristų išpuoliai pasaulyje, matoma aiški regionų atskirtis: Šiaurės Kaukaze terorizmo situacija kritinė, o Pietų Kaukaze terorizmas beveik neegzistuoja.

Pagrindinis darbo tikslas – atlikti terorizmo dinamikos lyginamąją analizę Šiaurės ir Pietų Kaukaze, įvertinant regionų istorines, politines ir ekonomines aplinkybes, ir atsakyti į klausimą bei patikrinti, ar pagrindiniai literatūroje išdėstyti terorizmo veiksniai – politinio teroro lygis, ekonomikos augimas ir jaunimo nedarbo lygis – koreliuoja su terorizmo lygiu Šiaurės ir Pietų Kaukaze.

Šio tyrimo metodas – lyginamoji analizė. Jai atlikti bus įvykdomi keletas uždavinių: 1) išsiaiškinti ir išnagrinėti pagrindines terorizmo teorijas; 2) remiantis įvairiais šaltiniais, išnagrinėti terorizmo situaciją Šiaurės bei Pietų Kaukaze per istorinę perspektyvą ir esamus konfliktus; 3) remiantis jau atliktų tyrimų duomenimis, patikrinti, ar ekonomikos augimas, politinio teroro ir jaunimo nedarbo lygis šalyje yra veiksniai, įtakojantys terorizmo dinamiką regionuose.

[1] [1] Institute for Economics and Peace, Global Terrorism Index, 2015. <http://economicsandpeace.org/wp-content/uploads/2015/11/Global-Terrorism-Index-2015.pdf> [Žiūrėta 2016.03.10]

[2] Institute for Economics and Peace, Global Terrorism Index, 2015. <http://economicsandpeace.org/wp-content/uploads/2015/11/Global-Terrorism-Index-2015.pdf> [Žiūrėta 2016.03.10]

[3] National Consortium for the Study of Terrorism and Responses to Terrorism, Global Terrorism Database. University of Maryland, 2015. <https://www.start.umd.edu/gtd/> [Žiūrėta 2016. 03.10]