Lietuvių literatūra vokietmečiu

XX amžius lietuvių tautai buvo vienas iš sudėtingiausių periodų jos gyvavimo istorijoje. Pirmasis pasaulinis karas, Lietuvos valstybės atkūrimas, netrukus – rusų bei vokiečių okupacijos padarė didelę įtaką lietuviškosios kultūros raidai bei sklaidai. Nors hitlerinė okupacija 1941–1944 m. po nepriklausomybės atgavimo įvardijama kaip pati trumpiausia Lietuvą užgriuvusių okupacijų virtinėje, vis dėlto ji buvo nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos dalis. Būtent šiuo laikotarpiu lietuviškumas imtas traktuoti kaip vertybė. Tautiškumo idėja, kultūriniai aspektai tapo savotiška savigynos forma Lietuvos valstybei sudėtingu laikotarpiu. Kūrybinių jėgų antplūdis, meninės kūrybos klestėjimas nepakluso vokietmečiu pasklidusioms represijoms, tik dar labiau įsišaknijo į Lietuvos istoriją, tuometinį gyvenimą kaip svarbiausios tautiškumą įprasminančios vertybės.

Vokietmečiu imtasi bet kokiomis priemonėmis slopinti lietuviškosios raštijos veiklą. Spaudos redaktoriams ir bendradarbiams Juozui Keliuočiui, Rapolui Mackoniui, Kaziui Jankauskui, Antanui Vengriui iškeltos bylos, šie žmonės nuteisiami kalėti ilgus metus. Kostas Kubilinskas, Lionginas Šepkus pašalinti iš jaunųjų rašytojų sekcijos paaiškėjus, kad jie rašė ,,Ateityje“ bei ,,Naujojoje Lietuvoje“. Garsūs to meto spektakliai, koncertai, parodos buvo braukiami iš jų autorių kūrybinių biografijų. Literatūros, teatro, dailės istorijose, bibliografijose vokietmetis – gėdingas, tuščias laikotarpis, kai buvo draudžiama bet kokia su tautiškumo ir valstybingumo idėjomis susijusi saviraiška. Tų metų korespondencija (pavyzdžiui, draugų laiškai Vytautui Mačerniui) buvo deginama saugantis arešto, dienoraščiai naikinti bijant, kad jie netaptų kaltinamojo akto pagrindu.

Nors buvo varžomas, visgi hitlerinės okupacijos metais Lietuvos kultūrinis gyvenimas nesnaudė: lietuviškos knygos spausdintos iki tol dar neregėtais tiražais (30 000), buvo leidžiama 12 karo cenzūruojamų laikraščių, pogrindyje – net 21, o 1943 m. buvo pradėtas leisti vakarietiškas literatūrinis-kultūrinis žurnalas ,,Kūryba“, almachas ,,Varpai“. Kultūros mūza įgyvendinama kaip vienintelė dar įmanoma, prieinama savęs ir savo tautos teigimo forma. Žmonės, suvokę savo tapatumą, kūrybinėmis išgalėmis stengėsi įrodyti teisę į laisvą literatūrą, gyvenimą, kūrybą, valstybingumą.