Stresas, jo formavimosi priežastys ir įtaka sveikatai

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai. Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, jautresniems žmonėms – slėgio ar oro permainos. Fiziniai - chemikalai, vaistai, maistas, tarša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, trauma, drėgnumas, spinduliavimas. Taip pat turi įtakos socialiniai faktoriai - neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiai – artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, priverstinis persikraustymas, finansiniai sunkumai. Psichologiniai veiksniai – stiprios neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį: baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti streso sampratą, esmines formavimosi priežastis ir apžvelgti jo įtaką sveikatai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apibūdinti streso sąvoką.
2. Išsiaiškinti, kas sukelia stresą.
3. Sužinoti, kokį poveikį žmogaus organizmui daro stresas.