Pyktis ir jo įtaka sveikatai

Šiandieniniai gyvenimo tempai, informacijos gausybė vargina įvairaus amžiaus žmones. Kasdien patiriami stresai, susikaupusi įtampa, amžinas skubėjimas gali sukelti tiek rimtus negalavimus, tiek emocinės sferos sutrikimus. Emocijos – dažnas reiškinys kiekvieno žmogaus gyvenime, žmogus – emocingiausias iš visų būtybių. Emocijos tapatinamos su jausmais, o jų kilmė siejama su poreikiais ( D. Lučinskienė, 2013).

Viena iš svarbiausių emocijų- pyktis ( D. G. Myers, 2000). Pyktis – negatyvus jausmas kitam žmogui. Jį sukelia nepatikę ar įskaudinę kito žmogaus veiksmai ir elgesys. Pykti gali sukelti ir nepatikusi kito žmogaus išorė, manieros, įsitikinimai, nuomonė. Tai toks jausmas, kuris gali sukelti daug skausmo ir pykstančiam ir tam, ant kurio pykstama (Grenstad, 1999).

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymo veikla, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Pyktis turi įtakos kiekvieno žmogaus sveikatai. Ši emocinė būsena gali svyruoti nuo švelnaus suirzimo iki nevaldomo siautėjimo. Dėl šio jausmo gali kilti įvairiausių problemų: konfliktai darbe, pasikeisti tarpasmeniniai santykiai, galiausiai pyktis gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimo kokybę (A. Pilkauskienė, 2006).

Yra išskiriama daugybė pykčio formų ir išraiškų ir kiekviena iš jų priklauso nuo to, kaip žmogus sugeba iškęsti ir valdyti nerimą, įtampą, neaiškumą, nusivylimą. Įvairiose gyvenimo ir darbo situacijose žmogus turi išmokti tam tikrų elgesio būdų, kurie padeda išgyventi nemalonius jausmus. (R.Butkutė, E.Kavaliauskaitė, 2007)