Dujų chromatografijos taikymo eterinių aliejų analizėje metodologija
Ištrauka
Jau nuo senovės laikų vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai augalai, kaupiantys eterinius aliejus, buvo plačiai naudojami įvairiems tikslams. Augalai eterinius aliejus kaupia žieduose, vaisiuose, šaknyse, medienoje, lapuose, žolėje [5]. Teigiama, jog eteriniai aliejai pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, antimikrobiniu, antivirusiniu aktyvumu, skatina atsikosėjimą, diurezę, veikia nervų sistemą raminančiai, mažina kraujospūdį, išplečia smegenų kraujagysles, gerina virškinamojo trakto funkciją. Dideli eterinio aliejaus kiekiai sutraukia kraujagysles ir taip sumažina bronchų sekreto išsiskyrimą, o maži – didina bronchų sekreciją [3]. Be jų panaudojimo medicinoje eteriniai aliejai plačiai taikomi ir kitose srityse – maisto pramonėje, parfumerijoje, kosmetikos bei chemijos pramonėje.
Pastaruoju metu susidomėjimas eteriniais aliejais vis didėja. Domimasi ir tyrinėjami įvairūs augalai bei ieškoma kuo efektyvesnių būdų eterinio aliejaus komponentų nustatymui, išskirstymui bei įvertinimui. Atliekami tyrimai norint nustatyti eterinio aliejaus komponentų priklausomybę nuo augalo dalies, geografinių veiksnių – augimo vietovės, taip pat vegetacijos tarpsnio, žaliavos paruošos kokybės [4].
Dujų chromatografija dėl savo paprastumo, jautrumo, efektyvaus mišinio komponentų išskirstymo yra tinkamas ir dažniausiai naudojamas metodas eterinių aliejų analizei. Norint optimizuoti eterinių aliejų analizę, atsižvelgiant į tiriamą augalą ir tyrimo tikslą, naudojama skirtinga dujų chromatografijos metodologija. Kintant chromatografijos tyrimo metodologijai gali kisti rezultatų tikslumas, todėl ypač svarbu parinkti tinkamą įrangą, tinkamas tyrimo sąlygas. Tad kyla klausimas, kokią metodologiją, vienu ar kitu konkrečiu atveju, rinktis būtų efektyviausia.
- TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti dujų chromatografijos metodologiją, tiriant eterinius aliejus.
Darbo uždaviniai:
- Išsiaiškinti kokie veiksniai daro įtaką eterinio aliejaus mišinio komponentų atskyrimui.
- Išnagrinėti straipsnius su pasirinktomis skirtingomis metodikomis ir jas palyginti.
- Apžvelgti tyrimo sąlygų bendrus reikalavimus, kurie optimizuoja eterinių aliejų identifikavimą.
Turinys
- 1. ĮVADAS3
- 2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI4
- 3. METODOLOGIJA5
- 3.1. Dujų chromatografija – masių spektrometrija (GC – MS)7
- 3.1.1. Vaistinės ožragės (Trigonella foenum-graecum L.) sėklų analizė7
- 3.1.2. Tikrosios citrinžolės (Cymbopogon citratus DC.) lapų analizė8
- 3.2. Dujų chromatografija su liepsnos jonizaciniu detektoriumi (GC – FID)9
- 3.2.1. Paprastojo kadagio (Juniperus communis L.) uogų analizė10
- 3.2.2. Indinio kiečio (Artemisia indica Willd.) lapų analizė11
- 3.3. Dujų chromatografija su šiluminio laidumo detektoriumi (GC – TCD)12
- 3.3.1. Kvapiojo rozmarino (Rosmarinus officinallis L.) žolės analizė12
- 4. IŠVADOS14
- 5. LITERATŪROS SĄRAŠAS15
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Sau 3, 2018
- Publikuotas
- 2017 m.
- Apimtis
- 16 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų