Aktyviųjų mokymo metodų taikymas popamokinėje veikloje

Modernizuojant ir tobulinant švietimo sistemą, iškyla labai svarbūs uždaviniai, kuriuos nulemia greitėjantys šiuolaikinio pasaulio pasikeitimai ir iškylančių problemų sudėtingumas. Visuomeniniai pokyčiai skatina pedagogus ieškoti naujų kelių ir būdų, kaip geriau parengti vaikus sėkmingam, produktyviam gyvenimui. Mokinių ugdymo sėkmė mokymo procese priklauso nuo daugelio dalykų: mokymo turinio, mokymo proceso organizavimo, mokinių veiklos pobūdžio, mokytojo ir mokinių sąveikos, bet svarbiausi šiame procese yra mokymo metodai. Jų pasirinkimą labiausiai veikia bendrosios švietimo kaitos tendencijos ir vyraujančios ugdymo sampratos. Mokymo metodas bus veiksmingas, jeigu pedagogas aiškiai supras šiandienos ugdymo tikslus, išmanys kiekvieno metodo specifiką, teigiamus ir neigiamus jo bruožus.

Kiekvienas mokytojas siekia, kad jo užsiėmimai būtų įdomūs, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai – pedagoginės veiklos būdai, suteikiantys galimybę ne tik geriau įprasminti mokymo turinį, bet ir plėtojantys gebėjimą kritiškai mąstyti, taikyti žinias tiek įprastomis, tiek naujomis sąlygomis.

Mokiniai turi sugebėti perimti naują informaciją, ją kritiškai ir įvairiais atžvilgiais išnagrinėti spręsdami apie jos teisingumą ir vertę, nustatydami, kiek viena ar kita informacija reikšminga jų poreikiams ir tikslams.

Popamokinė veikla – labai svarbi moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Popamokinė veikla taip pat yra neatsiejama moksleivio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą.

Nustatyta, kad mokinių veikla laisvalaikiu, po pamokų tiek teigiama, tiek neigiama. Po pamokų mokiniai kuria ir griauna, globoja ir naikina, teikia kitam džiaugsmą ir skausmą, ugdo save kaip žmones ir žudo save kaip žmones. Tad reikia atitinkamos veiklos, kurioje jie galėtų panaudoti prigimtines jėgas, mokiniams reikia prasmingo laisvalaikio.(A. Paulavičiūtė)

Prasmingas laisvalaikis, prasminga veikla ta, kurioje mokiniai kuria, kur mokiniai gali pritaikyti žinias, prasmingas laisvalaikis – tas, kuris gerina mokymąsi, skatina smalsumą.

Apie popamokinę veiklą rašė tiek senosios kartos Lietuvos pedagogai, tokie kaip Vydūnas, M. Pečkauskaitė, J. Laužikas, tiek šių dienų autoriai: A. Paulavičiūtė, I. Zaleckienė, M. Barkauskaitė, I. Ramaneckienė, S. Dapkienė, S. Dzenuškaitė, J. Vaitkevičius. Autoriai nagrinėjo vaikų laisvalaikio ir papildomo ugdymo problemas šiandieninėje mokykloje, laisvalaikio reikšmę mokinio asmenybei. ŠMM (Švietimo ir mokslo ministerija) užsakymu buvo atliekami tyrimai (2001m. Papildomas ugdymas moksleivių socializacijos kontekste; 2003 m. Popamokinės veiklos veiksmingumas), siekiant ištirti papildomo ugdymo įvairovę, kaitos tendencijas ir organizavimą, išnagrinėti moksleivių poreikius, dalyvavimo ir nedalyvavimo popamokinėje veikloje priežastis, moksleivių motyvaciją bei popamokinės veiklos sąlygas.

Norint, kad mokiniai kuo aktyviau dalyvautų popamokinėje veikloje, mokinius reikia sudominti, pažadinti jų smalsumą, norą ieškoti ir rasti. Tam pedagogams pasitarnauja netradicinės darbo formos, bei aktyvūs mokymo metodai.

Darbo tikslas. Paanalizuoti aktyviųjų mokymo (-si) metodų naudojimą pradinių kasių moksleivių popamokinėje veikloje.

Šis tikslas sąlygoja tokius uždavinius:

1. Išanalizuoti su tema susijusią literatūrą ( pedagoginę, psichologinę, filosofinę), pateikiant mokymo (-si) metodų definicijos problemas, siekiant išsiaiškinti, kokia yra mokymo (-si) metodų paskirtis pedagoginiame procese, atskleisti aktyviųjų mokymosi metodų klasifikaciją.
2. Atskleisti laisvalaikio sampratą, popamokinio ugdymo ypatybes ir formas.