Elgesio adaptacinė funkcija

Visų pirma, adaptuojantis prie aplinkos svarbu ją gerai pažinti. Dėl to kiekvienas jauniklis, atsidūręs šiame pasaulyje ir gamtoje, tą aplinką savarankiškai tyrinėja, kad įgautų žinių. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti pandų jauniklius – šie individai jau gana anksti ima tyrinėti aplinką bei mokosi karstyti medžiais, kol motina maitinasi. Tačiau yra ir dar vienas daug lengvesnis būdas, kuris padeda jiems susipažinti su juos supančiais objektais, kitais organizmais, aplinka bei jos sąlygomis – tai mokymasis iš tėvų bei jų veiksmų mėgdžiojimas. Ne tik hienų jaunikliai daro viską kaip tėvai, bet ir baltieji lokiukai: tarkime, jie aktyviai kartoja motinos veiksmus besimokydami poledinės medžioklės. Tačiau yra ir jauniklių, ryškiai atitinkančių šiuos abu požymius – tiek savarankišką aplinkos pažinimą, tiek tėvų mėgdžiojimą – tai babuinai. Šių jaunikliai ne tik mėgdžioja suaugusiuosius, iš jų mokydamiesi pagarbos bandoje vyraujančiai hierarchijai, bet ir nuo pat mažens tampa savarankiškais grupės nariais ir patys bando pažinti pasaulį.

Ne mažiau svarbi ir tėvų globa, pagalba jaunikliams, kad šie išgyventų. Šie ryšiai būdingi daugelio egzistuojančių individų „šeimose“. Ypatingai - pandų ir jūrų lokių: pandų patelės, gimus jaunikliams, maždaug 25 dienas juos šildo ir laiko šalia savęs, per tą laiką net nesimaitina. Tokį patį alkį kenčia ir jūrų lokių motinos, kurios su jaunikliu būna visą laiką, nes jauni lokiukai yra nepajėgūs apsiginti, todėl tik motinos gali juos išgelbėti nuo plėšrūnų. Jauniklį jos palieka tik tuomet, kai galų gale nebesugeba apkęsti alkio. Tokia stipri motinos globa, stiprus ryšys būdingas ne tik jūrų lokių, bet ir baltųjų lokių šeimoje: baltųjų lokių patelės saugo savo jauniklius urvuose, laukia, kol jie bus pajėgūs keliauti. Tik mažyliams sustiprėjus, motina juos vedasi į medžioklę. Jaunikliai net po metų yra žindomi ir nesitraukia nuo motinos. Ir tai ne vieninteliai pavyzdžiai visoje gamtoje - dar vienas ilgą laiką nuo motinos nesiskiriantis individas – dramblių rūšies atstovas. Dramblių jauniklis dar ilgiau – netgi pirmus dvejus metus visiškai neatsiskiria nuo savo motinos. Ne tik motina, bet kartu ir kaimenė jį saugo, stengiasi paliesti, padėti jam žengti pirmuosius žingsnius. Tokia globa ginant mažylius nuo pavojų būdinga ir gagoms: ką tik išsiritę gagų paukšteliai dar yra nepajėgūs skristi, o motinos, būdamos mažesnės už plėšrūnus, ne visada yra pajėgios apginti savo jauniklius, tad dažniausiai jos pakyla į orą ir iš viršaus puola atakuoti tykojančius pavojus. Tačiau gamtoje pasitaiko ir atvejų, kuomet jauniklį globoja ne tik jo motina, bet ir patinai. Tarkime, marmozečių mažyliui gimus daugiausia juo rūpinasi patinas, o motina tuo metu ilsisi. Patinas negali tik pažindyti, tai jau atlieka motina, tačiau didžiąją laiko dalį jaunikliai praleidžia su tėvu - apie 80% laiko mažyliai praleidžia ant tėvo nugaros.