Vaikų adaptacijos globėjų šeimose problemų analizė

Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja aktyvus gyvenimo tempas. Žmonės susvetimėja, nebėra šiltų bei glaudžių santykių net su artimiausiais šeimos nariais. Vertėtų pagalvoti apie mažiausius visuomenės narius – vaikus.

Visuomenės narių atviros diskusijos apie globojamus vaikus, jų gyvenimą, problemas bei ateities perspektyvas sukelia įvairiausias reakcijas: nuo paprasčiausio nesidomėjimo iki visiško kišimosi į šeimos gyvenimą.

Daugelyje Lietuvos globos įstaigų vaikų skaičius yra maksimalus. Priežasčių daug: tėvų nepriežiūra, alkoholio ar kitų toksinių medžiagų vartojimas, nedarbas, skurdas, emigracija, mirtis, įvairios socialinės problemos. Vaikų globos (rūpybos) klausimai yra opi problema ir ją būtina spręsti. Šiuo metu socialinio darbuotojo vaidmuo, ieškant globėjų, juos parengiant ir mokant, teikiant jiems pagalbą bei kontroliuojant globos kokybę, yra minimalus. To priežastis – kvalifikuoto personalo trūkumas.

Vaiko globa (rūpyba) šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. Tai priklauso nuo to, kokios rūšies yra globa: laikinoji ar nuolatinė bei kur vaikas yra globojamas. Tačiau kad ir kur vaikas patektų, tai yra, ar į įstaigą, ar į šeimą, ar į šeimyną, jis patirs adaptacijos problemų, kurios pasireikš tolimesniame vaiko raidos vystimesi bei gyvenime.

Darbo autorė pasirinko nagrinėti šią temą dėl to, kad tai viena iš opiausių ir skaudžiausių problemų Lietuvoje. Vaikai turi ribotas galimybes apginti save. Jiems reikalinga suaugusiųjų priežiūra, tėvų rūpestis, meilė, pavyzdys bei tam tikrų vertybių bei nuostatų įtvirtinimas. Tačiau ne visada vaikai gali augti savo biologinėje šeimoje. Galimi šios problemos sprendimo būdai - įvaikinimas, globa bei rūpyba. Vaikams atsiranda galimybė patirti globėjų rūpestį bei meilę, kurių negavo iš savo biologinių tėvų.

Socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, vertintojo bei konsultanto vaidmenį, dirbant su šeimomis, norinčiomis globoti arba jau globojančiomis vaiką. Svarbiausios socialinio darbuotojo funkcijos – informuoti bei tinkamai įvertinti kiekvieno kliento unikalumą, bendradarbiaujant bei parenkant tinkamiausius veiklos metodus, tinkamai rinkti, sisteminti bei vertinti informaciją, susijusią su globojamu vaiku.

Darbo autorė šiame darbe rėmėsi tokia literatūra: G. Kvieskienė (2003), Atmintinė vaikų globėjams (2005), Louise C. Johnson (2003), A. Juodraitis (2004), kuri nagrinėja vaikų adaptacijos problemas globėjų šeimose, globos ypatumus bei socialinio darbo taikytinas praktikos kryptis, teikiant paslaugas globėjų šeimoms bei globojamiems vaikams.

Panašia tematika baigiamuosius darbus Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete rašė šie studentai: V. Kvietinskaitė „ Globėjų motyvacija, kaip lemiamas veiksnys sėkmingiems santykiams su globotiniu“ (2008); J. Ivanauskaitė „ Socialinio pedagogo veiklos poreikis, dirbant su globėjais Utenos rajono Vaikų teisių apsaugos skyriuje“ (2007); R. Račkauskaitė „ Socialinio darbuotojo funkcijos, mokant globėjus Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre“ (2007); A. Kovalenko „ Socialinio darbuotojo veikla įvaikinimo procese“ (2006).

Baigiamojo darbo objektas – vaikų adaptacijos globėjų šeimose problemų analizė.

Baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti vaikų adaptacijos globėjų šeimose problemas.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti vaiko globos (rūpybos) sampratą.
2. Charakterizuoti vaiko adaptacijos ypatumus globėjų šeimose.
3. Išanalizuoti taikytinas socialinio darbo praktikos kryptis, dirbant su globėjų šeimomis.
4. Ištirti vaikų adaptacijos globėjų šeimose problemas Utenoje.

Baigiamajame darbe naudoti metodai:

1. Mokslinės ir dalykinės literatūros analizė atlikta, siekiant išsiaiškinti vaiko adaptacijos globėjų šeimose problemas bei atskleisti galimas socialinio darbo praktikos kryptis, teikiant pagalbą globėjų šeimoms.
2. Statistinių duomenų analizė atlikta, siekiant sužinoti globojamų vaikų skaičių Lietuvoje ir Utenos rajone.
3. Interviu metodas taikytas, siekiant ištirti vaikų adaptacijos globėjų šeimose problemas Utenoje.

Baigiamajame darbe demonstruojamos šios socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos

Bendrosios profesinės kompetencijos:

1. Socialinių problemų ir socialinių poreikių nustatymas:

• prognozuoti socialines problemas; ( 1.1; 1.2; 2.1; 4.2 darbo dalyse).
• rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją; (1, 2, 3 darbo dalyse).
• analizuoti priežastis, sukeliančias kliento socialines problemas; ( 2.2; 4,2 darbo dalyse).
• bendrauti ir bendradarbiauti su klientu ir jo aplinka. (3.1; 3.2; 4.2 darbo dalyse)

2. Socialinės paramos planavimas:
   • analizuoti ir vertinti individualią probleminę situaciją; (4.2 darbo dalyje).
   • nustatyti prioritetus, vertinti išteklius ir parinkti tinkamą paramos modelį; (3.1; 3.2; darbo dalyse).
3. Konkrečios socialinės paramos teikimas:
   • sutelkti išteklius socialinei paramai; (3.1; 3.2 darbo dalyse).
   • teikti socialines paslaugas; (3.1; 3.2 darbo dalyse).
4. Socialinės paramos proceso analizė ir rezultatų vertinimas:
   • vertinti teikiamos socialinės paramos eigą; (4.2 darbo dalyje).
   • analizuoti ir sisteminti suteiktos paramos rezultatus; (4.2; 4.3 darbo dalyse).
   • bendradarbiauti su socialiniais partneriais. (1 darbo dalyje).
5. Profesinės kompetencijos tobulinimas:
   • taikyti naujoves savo profesinėje veikloje. (3.1; 3.2 darbo dalyse).

Specializacijos „ Socialinių paslaugų organizavimas“ profesinės kompetencijos

• Planavimas. Numatyti organizavimo veiklos perspektyvas ir kokias būdais galima pasiekti užsibrėžtus tikslus. (3.1; 3.2 darbo dalyse).
• Organizavimas. Sukurti organizacines prielaidas, leidžiančias individui ir jų grupėms efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų. (3.1; 3.2 darbo dalyse).
• Komunikacija. Mokėti sukurti efektyvią keitimosi informacija sistemą, apimančią išorinę ( organizacijos ryšį su ja supančia aplinka) ir vidinę ( vertikalų bei horizontalų informacijos srautus) rūšis bei šią sistemą realizuoti. (4.2; 4.3 darbo dalyse).
• Problemų analizė. Mokėti taikyti praktinėje veikloje dalykinius ir kolektyvinius problemų analizės būdus, atlikti visuminę problemos analizę. (4.2; 4.3 darbo dalyse).
• Sprendimų priėmimas. Sugebėti ieškoti sprendimų alternatyvų ir pasirinkti racionalius argumentuotus sprendimus. (3.2 darbo dalyje).
• Tikslų numatymas. (3.1; 3.2 darbo dalyse).

Tyrimo charakteristika. Tyrimas atliktas Utenos mieste, globėjų šeimose. Taikytas tyrimo instrumentas – interviu. Tyrimo tikslas – ištirti vaikų adaptacijos globėjų šeimose problemas Utenos mieste. Tyrimas buvo atliktas 2010 metų sausio 4 – 8 dienomis. Tyrimo metu buvo apklaustos trys globėjų šeimos.

Darbo struktūra

Darbą sudaro: įvadas, 4 dalys, 4 išvados, 29 pozicijų naudotos ir cituotos literatūros sąrašas ir 7 priedai. Darbo apimtis be priedų – 52 puslapiai.