Elgesio adaptacinė funkcija

Adaptacija (lot. adaptio - prisitaikymas) – prisitaikymo prie kintančios išorinės ir vidinės aplinkos procesas ir rezultatas. Yra dvi adaptacijos rūšys: biologinė ir psichologinė. Biologinė adaptacija talpina savyje individo prisitaikymą prie stabilių ir besikeičiančių gyvenimo sąlygų: prie temperatūros, atmosferos slėgio, apšvietimo, drėgmės ir prie kitų fizikinių sąlygų, o tai pat prie vidinių organizmo pasikeitimų: prie ligų, kurio nors organo ar jo funkcijos netekimo. Psichologinė arba socialinė adaptacija reiškia individualų prisitaikymą prie bendruomenės bei joje priimtų taisyklių laikymąsi. Evoliucija yra ne tik fiziologinis įvairių gyvybės formų tobulėjimas bei prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų, bet ir jų elgesio adaptacija, išmokimas išgyventi patiriant aplinkos pokyčius. Tačiau vienos gyvūnų bei augalų rūšys daro tą greičiau ir sumaniau nei kitos. Taip yra sutinkamas dar vienas procesas – natūralioji atranka. Tai procesas, atrenkantis tobulesnius, naudingesnius gyvūnų bei augalų požymius ir naikinantis mažiau naudingus. Tai vyksta dauginimosi skirtumų pagalba – individai, turintys pranašesnį požymį, turės daugiau palikuonių nei jo neturintys, taip pamažu sudarydami didesnį populiacijos procentą sekančioje kartoje. Šio darbo tikslas aprašyti faktorius, padedančius išlikti dabar egzistuojančioms rūšims, taip pat aptarti priešistorinio žmogaus evoliuciją.